PASAULIO BANKO VADOVU PASKIRTAS A. BANGA

Pasaulio bankas trečiadienį patvirtino, kad naujuoju jo prezidentu išrinktas Ajay Banga (Adžajus Banga).

A. Banga tarptautinei finansų institucijai pradės vadovauti svarbiu metu, kai reikia neatidėliotinai spręsti šių laikų iššūkius, įskaitant klimato kaitą.

„Valdyba tikisi, kad kartu su A. Banga dirbsime Pasaulio banko grupės evoliucijos procese“, – rašoma banko pareiškime, paskelbtame netrukus po to, kai valdyba nubalsavo patvirtinti jo vadovavimą penkerių metų kadencijai. Šias pareigas jis perims iš Davido Malpasso (Deivido Malpaso) birželio 2 dieną.

Pasaulio bankas teigė, kad tikisi bendradarbiauti su A. Banga dėl jo „užmojų ir pastangų spręsti sunkiausius besivystančių šalių raidos iššūkius“.

A. Banga buvo vienintelis kandidatas į šį postą. Jį pasiūlė JAV.

A. Banga pradės eiti naujas pareigas birželio 2 dieną ir pakeis D. Malpassą, kuris paskelbė apie ketinimą pasitraukti iš posto beveik metais anksčiau termino, nes buvo kritikuojamas dėl savo pozicijos klimato klausimais.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo pareiškime teigė, kad A. Banga „padės vadovauti institucijai, kuri vystosi ir plečiasi, kad galėtų spręsti pasaulinius iššūkius, tiesiogiai susijusius su jos pagrindine misija – skurdo mažinimu, įskaitant klimato kaitą“.

A. Banga pradės eiti naujas pareigas sunkiu pasaulio ekonomikai laikotarpiu, kai lėtėja pasaulio ekonomikos augimas ir daugelyje didžiųjų šalių taikomos didelės palūkanų normos.

Praėjusį mėnesį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva teigė, kad mažas pajamas gaunančios šalys patirs dvigubą sukrėtimą dėl didesnių skolinimosi išlaidų ir dėl sunkių ekonominių sąlygų sumažėjusios jų eksporto paklausos, ir pridūrė, kad tai gali paskatinti skurdą ir badą.

A. Banga perima banko valdymą netrukus po to, kai šalys narės patvirtino priemones, pagal kurias per ateinantį dešimtmetį bankui bus suteikta 50 mlrd. dolerių (45,6 mlrd. eurų) paskolų – tai buvo pagrindinis kadenciją baigiančio vadovo D. Malpaso tikslas.

Banko skaičiavimais, per ateinančius septynerius metus besivystančioms šalims kasmet reikės 2,4 trilijono JAV dolerių (2,19 trilijono eurų) vien tam, kad būtų galima padengti klimato kaitos, konfliktų ir pandemijos išlaidas.

Nors planams reformuoti banką buvo iš esmės pritarta, kai kurios šalys išreiškė susirūpinimą, kad dėl naujų tikslų į antrą planą gali būti nustumti neatidėliotini besivystančių šalių narių poreikiai.