Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines | Diena.lt

PASAULIO LYDERIAI PAPLŪDIMIUOSE MINI NORMANDIJOS OPERACIJOS 75-ĄSIAS METINES

  • 3

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį atskrido į Prancūziją, kur drauge su kitais pasaulio lyderiais Normandijos paplūdimiuose pagerbs Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos veteranus ir žuvusius didvyrius.

Nors dažnai yra kaltinamas dėl didėjančios tarptautinės nesantaikos, D. Trumpas nuvyko prisidėti prie bandymų per 75-ąsias Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metines pademonstruoti transatlantinę santarvę.

„Vykstu į Normandiją pagerbti kai kurių drąsiausių kada nors gyvenusių žmonių. Mes amžinai dėkingi!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas, prieš atskrisdamas į Kano oro uostą Normandijos regione.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) anksčiau ketvirtadienį padėkojo Sąjungininkų pajėgų veteranams ir žuvusiesiems per istorinę desanto operaciją, pradėtą Normandijos paplūdimiuose 1944 metų birželio 6 dieną.

Šia proga, kai aukštoji politika dera su skaudžia istorine atmintimi, E. Macronas iš pradžių su Th. May susitiko Pajūrio Vero miestelyje, kur jie padėjo naujo memorialo, įamžinsiančio tūkstančių Britanijos karinei vadovybei pavaldžių karių, žuvusių per vadinamosios „D dienos“ kautynes ir vėlesnį mūšį dėl Normandijos, kertinį akmenį.

„Stovint čia, kai bangos tyliai skalauja krantą po mūsų kojomis, kone neįmanoma suvokti atviros drąsos, kurios turėjo reikėti tą dieną šokant iš krantą pasiekusių laivų... nepaisant mūšio įkarščio“, – sakė Th. May.

Savo kalbą per ceremoniją po šviesiu žydru dangumi ji užbaigė kreipdamasi į susirinkusius veteranus, kurių per kiekvienas svarbias metines būna vis mažiau.

„Vieninteliai žodžiai, kuruos galime [ištarti] – ačiū jums“, – sakė ji. Tai buvo paskutinis jos tarptautinis pasirodymas prieš atsistatydinimą iš Konservatorių partijos lyderio posto šį penktadienį.

Užtrukęs Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, kainavęs Th. May ministro pirmininko postą, yra vienas iš daugelio Vakarų sąjungininkių nesutarimus pastaruoju metu išprovokavusių dalykų. Antrajame pasauliniame kare suformuotas Vakarų aljansas šiuo metu patiria beprecedentę įtampą.

Dėl daugumos šių nesutarimų kaltinamas žmogus – D. Trumpas – Šiaurės Prancūzijoje turi dalyvauti ceremonijoje JAV karių kapinėse Pajūrio Kolvilyje prie „Omahos“ paplūdimio, kuriose palaidota 9,4 tūkst. JAV karių.

Nepastebėti didvyriai

E. Macronas ir D. Trumpas pasakys kalbas, o Prancūzijos prezidentas taip pat įteiks aukščiausius Prancūzijos apdovanojimus – Garbės legiono ordinus – penkiems amerikiečiams veteranams.

Abu lyderiai, kurių santykiai kažkada buvo šilti, bet atšalo dėl didėjančių viešų nesutarimų Irano, klimato kaitos ir prekybos klausimais, vėliau susitiks privačioms deryboms ir darbo priešpiečiams.

Dienos pabaigoje E. Macronas Kolvilyje-Montgomeryje pagerbs Philippe'o Kiefferio (Filipo Kieferio) komandosus – vienintelius prancūzų karius, minimą dieną šturmavusius Normandijos paplūdimius.

Šie 177 vyrai, kuriems buvo suteikta garbė pirmiems paliesti Prancūzijos žemę, ilgą laiką turėjo tenkintis pastabos oficialiojoje Prancūzijos karo istorijoje statusu. E. Macrono biuras sako, kad šį neapsižiūrėjimą prezidentas labai nori ištaisyti.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) dalyvaus ceremonijoje „Džuno“ paplūdimyje, kur už puolimą buvo atsakingos kanadiečių pajėgos.

Normandijos operacija daugelio laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.

1944 metų birželio 6-ąją įvykęs Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas penkiuose Normandijos paplūdimiuose buvo didžiausia visų laikų karinio jūrų laivyno operacija kalbant apie laivų ir karių skaičių.

Baigiantis tam, kas buvo praminta „ilgiausia diena“, nacių okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje buvo išsilaipinę 156 tūkst. Sąjungininkų karių ir 20 tūkst. mašinų, nepaisant kulkų krušos, artilerijos ir lėktuvų ugnies.

„Bendros vertybės“, įtempti santykiai

Dešimtys tūkstančių prancūzų ir atvykėlių iš užsienio, daugelis – su karo laikų uniformomis ar vintažiniais kariniais automobiliais, atvyko į Normandiją dalyvauti šių metų minėjimuose, kad pagerbtų nuolat mažėjantį būrį žmonių, dalyvavusių tuose istoriniuose įvykiuose.

D. Trumpas į Prancūziją atvyko po trijų dienų valstybinio vizito JK, kur Normandijos operacijos metinių paminėjimo ceremonijoje Portsmute dalyvavo drauge su britų karaliene Elizabeth II (Elzbieta II) ir keliolika kitų pasaulio lyderių.

Bendroje šių metinių proga paskelbtoje proklamacijoje 16 valstybių, dalyvavusių trečiadienio ceremonijoje Portsmute, patvirtino savo bendrą atsakomybę užtikrinti, kad Antrojo pasaulinio karo siaubas niekada nepasikartotų.

Jos pakartotinai įsipareigojo dėl „bendrų vertybių“ ir pažadėjo „drauge ginti šias laisves, kada tik joms iškils pavojus.“

Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris 2004 metais buvo pakviestas dalyvauti 60-osiose invazijos metinėse, šiemet negavo kvietimo nei į Portsmutą, nei į Normandiją – tai atspindi įtemptus Vakarų ir Rusijos santykius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sakė, kad sąjungininkų invazija Normandijoje nenulėmė Antrojo pasaulinio karo eigos, todėl nereikėtų pervertinti jos reikšmės.

Ministerijos atstovė Marija Zacharova žurnalistams sakė, kad pergalę kare užtikrino 1941-aisiais į jį įsitraukusi Sovietų Sąjunga. Kaip įprasta, ji nepaminėjo, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė 1939 metų rugsėjo 17-ąją buvo pasiųsta užimti nacių puolamos Lenkijos tuomečių rytinių teritorijų dabartinėje Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Pats V. Putinas kiek vėliau sakė nematantis problemos, kad nebuvo pakviestas į minėjimą Prancūzijoje.

„Mes irgi nekviečiame visų į visus renginius. Kodėl aš turėčiau būti visur kviečiamas?“ – sakė jis Sankt Peterburgo mieste.

 

Rusijos indėlis didelio dėmesio nesulauks

Pasaulio lyderiams ketvirtadienį renkantis į Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje 75-ųjų metinių minėjimo renginius Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebuvimas yra dar vienas ženklas, kad šios šalies per Antrąjį pasaulinį karą sudėtos milžiniškos aukos daugumos prancūzų vis menkiau prisimenamos.

Ši padėtis smarkiai pakito nuo karo pabaigos, kai Sovietų Sąjungos indėlis, kainavęs 27 mln. karių ir civilių gyvybių, Prancūzijoje buvo laikomas pagrindiniu veiksniu, nulėmusiu nacistinės Vokietijos sutriuškinimą.

Tuojau po kautynių Europoje pabaigos 1945 metų gegužę Prancūzijos sociologinės agentūros IFOP atlikta apklausa rodė, kad 57 proc. šalies gyventojų buvo įsitikinę, jog Maskva prie pastangų pasiekti pergalę prisidėjo labiausiai. Tik 20 proc. sakė, kad svarbiausią vaidmenį atliko Jungtinės Valstijos.

Tačiau 2004 metais, kai buvo minimos Normandijos operacijos 60-osios metinės ir kai Rusijai per jas pirmąkart atstovavo V. Putinas, skaičiai buvo priešingi: tik 20 proc. apklaustųjų manė, kad svarbiausias buvo Sovietų Sąjungos vaidmuo.

Net 58 proc. respondentų gyrė JAV, nors ši šalis Europos ir Ramiojo vandenyno kovos veiksmų teatruose neteko 400 tūkst. žmonių – nepalyginamai mažiau negu Sovietų Sąjunga.

„Vertinant vien istoriniu požiūriu, nuvertinti absoliučiai kritinį Sovietų Sąjungos vaidmenį yra absurdas“, - sakė Prancūzijos instituto CNRS vyresnysis mokslo darbuotojas Denisas Peschanski (Denisas Pesčanskis), seniai tyrinėjantis Prancūzijos kolektyvinę atmintį pokario laikotarpiu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Sąjungininkų įsiveržimo vaidmenį reikia vertinti atsižvelgiant į platesnį vaizdą.

„Reiškiame pagarbą visiems kritusiems per „antrojo fronto“ kautynes Europoje. Sąjungininkų indėlis į pergalę prieš Trečiąjį reichą – suprantamas. Be abejo, jo nedera pervertinti, o juo labiau tuo pačiu menkinti Sovietų Sąjungos titaniškas pastangas, be kurių šios pergalės tiesiog nebūtų buvę“, – žurnalistams sakė ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Holivudo efektas

Nors Maskva ir Berlynas buvo sudaręs vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) nepuolimo paktą, Adolfas Hitleris 1941 metų birželį nukreipė savo pajėgas į Sovietų Sąjungą. Ši kampanija pasižymėjo itin nuožmiomis kautynėmis ir Rusijos miestų apsiaustimis, kol Josifas Stalinas sugebėjo sutelkti kontrpuolimą.

Raudonoji armija sugebėjo sutriuškinti Vokietijos karinę galią ir tuo pačiu sukaustė milijonus nacių karių, kuriuos priešingu atveju būtų buvę galima perkelti Atlanto vandenyno pakrančių apsaugai sustiprinti.

„1945 metais didysis sąjungininkas buvo Stalinas ir SSRS – jų vaidmuo prancūzams buvo absoliučiai aiški“, - sakė Normandijos Kano mieste veikiančio Antrojo pasaulinio karo memorialinio muziejaus direktorius Stephane'as Grimaldi (Stefanas Grimaldi).

„Tačiau po 50 metų laimėjo JAV – dėl labai paprastos priežasties, kad tuo metu vyko Šaltasis karas“, – pridūrė jis.

Holivudas taip pat padėjo pakeisti šį vaizdinį virtine itin populiarių savo juostų, sukurtų nuo 7-o dešimtečio ir vaizduojančių narsiusamerikiečius, kovojusius toli nuo namų.

„Yra vienas filmas, kurio vaidmuo 7-ame dešimtmetyje buvo absoliučiai esminis – „Ilgiausioji diena“ (The Longest Day), – aiškino D. Peschanski. – Jis sutelktas į amerikiečius ir prancūzų Pasipriešinimą, ir jis sulaukė fenomenalios sėkmės.“

Praėjus daugiau kaip 30 metų dar vienas filmas apie „D dieną“ perteikė herojiškų amerikiečių vaizdinį naujoms kartoms abipus Atlanto vandenyno. Tai buvo 1998 metais išleista Stevenop Spielbergo (Stiveno Spilbergo) juosta „Gelbstint eilinį Rajeną“ (Saving Private Ryan).

„Šaltasis karas izoliavo rusus ir izoliavo Rusijos istoriją“, susijusią su Antruoju pasauliniu karu, sakė S. Grimaldi.

„Dabar didvyris yra mielas amerikietis – Johnas Wayne'as (Džonas Veinas), ir būtent jis vyksta gelbėti Europos, o ne rusai“, – pridūrė jis.

Širdys ir protai

Dešimtmečius Prancūzijos prezidentai nedalyvaudavo oficialiuose renginiuose, skirtuose paminėti išsilaipinimą Normandijoje, kai 150 tūkst. sąjungininkų karių šturmavo Prancūzijos Atlanto pakrantę iš jūros ir oro.

Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo didvyris ir prezidentas Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis) atsisakydavo pagerbti Sąjungininkų operaciją, per kurią jam buvo skirtas antraeilis vaidmuo.

1944 metais įžengęs į Paryžių jis sveikino miestą, kuris „išvadavo save, buvo išvaduotas savo žmonių“, nors Ch. de Gaulle'į lydėjo daugybė britų ir amerikiečių tankų.

Tačiau Amerikos vaidmuo sutvirtėjo, kai prezidentas Francois Mitterrand'as (Fransua Miteranas) 1984 metais tapo pirmuoju Prancūzijos valstybės vadovu, surengusiu „D dienos“ atminimo ceremonijas Normandijos paplūdimiuose.

Šiuose minėjimuose dalyvavo tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas). Vėliau tokios ceremonijos tapo svarbiu pasaulio renginiu, juolab kai pradėjo byrėti komunistinis blokas.

Vis dėlto net ir baigiantis karui dėkingumas Rusijai niekada nebuvo visiškai užtemdęs prancūzų žavėjimosi Jungtinėmis Valstijomis: amerikiečių kariai būdavo džiaugsmingai pasitinkami, kai jie judėjo per vaduojamą šalį.

Per 1944 metų apklausą, kurią šalį aplankytų, jeigu turėtų galimybę, 43 proc. pasirinko JAV ir tik 13 proc. – Sovietų Sąjungą.

Rusijos įvaizdis pašlijo vadovaujant V. Putinui, kurio santykiai su Vakarais labai pablogėjo, Maskvai 2014 metais pasiuntus savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą okupuoti ir aneksuoti Krymo.

„Putino nepakvietimas niekaip nesusijęs su Antruoju pasauliniu karu – tai susiję su šiandiena“, – aiškino D. Peschanski

„Jeigu tikslas būtų kalbėti apie praeitą, Sovietų Sąjungą ir jos įpėdinius – tai yra, Putiną – [jie] turėtų sėdėti priekinėje eilėje kartu su amerikiečiais ir britais“, – pridūrė jis.

GALERIJA

  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
  • Pasaulio lyderiai paplūdimiuose mini Normandijos operacijos 75-ąsias metines
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

ieškantiems tiesos

Visa oficiali žmonijos "istorija"-atviras melas: sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog

o

kam tas sionistinis ivaizdis kai negru kareiviai atskiriami nuo nacistu juos paniekinant ....

Visiem aisku

Jei ne amerikieciu sttadbekeriai parakas ir tusonke rusai karo butu nelaimeje tas aisku ir vaikams nesvarbu kuo buvo sumoketa uz sias prekes auksu ar doleriais be sunkvezimiu su kuriais rusai vazineje ir sendien nebutu katiusu kurios zymiai pakreipe karo eiga pasiklausykit ka pasakoje karo veteranai yootubeje dar didesne nepagarba karo invalidams kuriuos stalinistsi susodine i senas barzas po karo isplugde i achotsko jura paskandino su barzomis ju ten ilsisi ne vienas tukstantis su savo dydvyriu zvaigzdemis ir medaliais nera zmogaus nera problemos situo klausimu hitlerio ir stalino nuomones sutapo

SUSIJUSIOS NAUJIENOS