Pavojingi narkotikų platintojų kartelių labirintai Pereiti į pagrindinį turinį

Pavojingi narkotikų platintojų kartelių labirintai

2010-02-27 23:59
Karas: Meksikoje niekas nėra saugus: nei policija, nei kartelių nariai ar net nieko bendra su jais neturintys žmonės.
Karas: Meksikoje niekas nėra saugus: nei policija, nei kartelių nariai ar net nieko bendra su jais neturintys žmonės. / AFP nuotr.

JAV ir Meksikos pasienyje veikiantys narkotikų platintojų karteliai ir įvairios gaujos kovoja ne tik su policija, bet ir tarpusavyje. Šis karas dar baisesnis, rašo JAV dienraštis "The New York Times".

Geras gyvenimas baigėsi

Eduardo Tostado atrodė klestintis verslininkas, kuris užsiėmė verslu ir ieškojo malonumų abiejose sienos pusėse. San Diego (JAV) priemiestyje jis turėjo didelį namą ir daug automobilių, o Tichuanoje (Meksika) – jūros gėrybių restoranėlį. Vieną vakarą Eduardo gurkšnodavo tekilą Tichuanos "Baby Rock" klube, kitą – skočą San Diego oro uosto VIP salėje. Jis bendravo tik su tais vyrais, kuriuos pažinojo, ir su moterimis, kurias matydavo vos kartą.

Tiesa, E.Tostado taip pat priklausė šešėliniam pasienio pasauliui. Jis buvo Meksikos narkotikų platintojų kartelio bendrininkas ir užsiėmė marihuanos kontrabanda į JAV.

E.Tostado žmonos Ivette Rubio per daug netrikdė vyro verslas, bet jo polinkis į neištikimybę labai nervino ir žlugdė šeimą. Todėl, kai E.Tostado paskambino jai ir pasakė esąs pagrobtas, todėl būtina parduoti namą, kad galėtų sumokėti išpirką, žmona nepatikėjo.

"Vėl prisigėrei ir kažkur šlaistaisi. Namo negrįžk miegoti", – pareiškė ji ir padėjo ragelį.

Gausybė mažų gaujų

E.Tostado pakliuvo į Jorge Rojaso-Lópezo rankas. Jis irgi priklausė Arellano Félixo organizacijos karteliui (A.F.O.), bet iš jo pasitraukė ir su būrių banditų ėmėsi savarankiškos veiklos – žmonių grobimo, kovos dėl dalies marihuanos kontrabandos versle.

Meksikos ir JAV pasienyje, Vašingtono remiama Meksikos vyriausybė kovoja su karteliais, o patys karteliai pjaunasi tarpusavyje. Šios kovos smarkiai atsiliepė A.F.O. ir kartelis beveik suskilo į gausybę mažų negailestingų gaujų, veikiančių visame pasienyje.

"Mes manome, kad A.F.O. suskilo ir neteko galios, kuria kadaise mėgavosi", – dienraščiui "The New York Times" teigė Federalinio tyrimų biuro atstovybės San Diege vadovas Keithas Slotteris.

Yra dėl ko kovoti

Šešėlinis narkotikų verslas dar niekada nebuvo toks nestabilus, tvirtina ekspertai. Vien tokių mažų žudikų būrių, kaip J.Rojaso-Lópezo, San Diege veikė mažiausiai trys. J.Rojaso-Lópezo gaują sudarė tiek Meksikos, tiek JAV piliečiai. Jie medžiojo A.F.O. narius ir juos paėmę įkaitais reikalaudavo milijoninių išpirkų. Tačiau net ir gavę reikalautą sumą, banditai ne visada paleisdavo įkaitus gyvus.

Ant kortos buvo pastatyta milijardai dolerių – pelnas iš marihuanos ir kitų narkotikų kontrabandos, bei tokių miestų kaip Siudad Chuaresas, Nogalesas ir Tichuana kontrolė. Šie miestai – tai narkotikų magistralės į pelningiausią pasaulyje kvaišalų rinką – Jungtines Valstijas.

Kanzaso ir Majamio teisėsaugos pareigūnai taip pat įtaria, kad J.Rojaso-Lópezo būrys prekiavo narkotikais ir vykdė žmogžudystes jų miestuose.

Pinigai ir kerštas

Neseniai J.Rojasas-Lópezas ir aštuoni jo gaujos nariai stojo prieš teismą. Jie kaltinami 2004–2007 m. pagrobę 13 vyrų ir 9 iš jų nužudę.

Iš 6 tūkst. puslapių bylos aišku, kad J.Rojasas-Lópezas siekė ne tik dalies marihuanos rinkos, bet ir atkeršyti už savo brolį Victorą, kuris taip pat buvo A.F.O. narys ir kurį kartelis nužudė už subordinacijos nesilaikymą. 2003-iaisiais jo vyrai klube susimušė dėl moters su kartelio boso artimo giminaičio gauja.

Dalį įkaitų J.Rojaso-Lópezo gauja paleisdavo, kiti buvo pasmaugti, nušauti į pilvą arba mirtinai sudaužyti ir numesti gatvėje. Dar kiti buvo ištirpinti rūgštyje – ši technika vadinama meksikietišku troškiniu.

Tenka slapstytis

Iš pagrobto verslininko E.Tostado žmonos J.Rojasas-Lópezas pareikalavo 2 mln. dolerių. Tą pačią dieną jis pats jai paskambino.

"Labas, nori, kad atsiųsčiau tavo vyrą gabaliukais. Ar ką?" – išgirdo moteris.

Žmona surizikavo ir pranešė apie vyro pagrobimą policijai. Pasak pareigūnų, būtent tai išgelbėjo E.Tostado. Tiesa, vyras per daug neliūdėjo, kol jo žmona derėjosi dėl išpirkos. Jis su pagrobėjais gėrė alų, rūkė marihuaną ir žiūrėjo futbolą.

Po aštuonių dienų buvo sutarta, kad už 193 tūkst. JAV dolerių (šių dienų kursu apie 463 tūkst. litų) E.Tostado atgaus laisvę. Perduodant pinigus pasirodė federaliniai agentai ir suėmė J.Rojasą-Lópezą bei dar kelis gaujos narius ir išlaisvino įkaitą.

Nors visa ši istorija įvyko dar 2007-ųjų vasarą, o J.Rojasas-Lópezas ir jo bendražygiai stojo prieš teismą, JAV ir Meksikos pilietybę turintis E.Tostado slapstosi iki šiol. Jis pardavė savo namą San Diego priemiestyje ir restoraną Tichuanoje. Prieš tai prie restorano durų kažkas paliko tris indus su kaulais rūgštyje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų