Kalbant apie ES šalių dviprasmišką laikyseną Rusijos atžvilgiu, dažniausiai dėmesio centre atsiduria Vengrija. Tačiau vis daugiau kritikos strėlių skrieja ir Austrijos link.

Milijardai už dujas

Kalbant apie pastarųjų metų Austrijos ryšius su Rusija, paprastai prisimenama iškalbinga nuotrauka iš tuometės Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvių 2018 m. vasarą, kurioje nuotaka nuolankiai pritūpusi priešais garbingą svečią – Rusijos prezidentą.

Tačiau abiejų šalių santykius žymi ir gerokai anksčiau užfiksuoti faktai. Austrija tapo pirmąja Vakarų šalimi, gavusia rusiškų dujų: sutartis su SSRS pasirašyta dar 1968 m. Iki plataus masto invazijos į Ukrainą rusiškos dujos patenkino apie 80 proc. Austrijos poreikių.

Europos žvalgybos tarnybos taip pat labai atsargiai dalijasi informacija su Viena. Agentūra „Fitch“ neseniai Austrijos ekonomikai suteikė reitingą AA+ su neigiama perspektyva. Pastaroji, anot ekspertų, atspindi tebesitęsiantį netikrumą dėl vis dar didelės, ilgalaikės šalies priklausomybės nuo rusiškų dujų importo – jai kyla fiskalinė rizika dėl ilgalaikių sutarčių nutraukimo. Ši rizika, anot reitingų agentūros, yra akivaizdi, nes valstybės skola yra didelė, o AA+ reitingo galimybės absorbuoti tolesnius sukrėtimus yra ribotos.

Praėjus metams nuo karo Ukrainoje pradžios Austrija iš tiesų perveda milijardus už dujas Maskvai ir šis kiekis net didėja. 2022 m. gruodį 71 proc. į Austriją importuojamų dujų buvo iš Rusijos, šiemet sausį šis skaičius pašoko iki 81 proc. Pernai Austrija Rusijai už dujas sumokėjo apie 7 mlrd. eurų.

Pernai pavasarį kancleris Karlas Nehammeris pažadėjo, kad Austrija iki 2027 m. palaipsniui atsisakys rusiškų dujų, tačiau praėjus metams sakoma, kad galutinai atsisakyti dujų importo galima tik išnagrinėjus teisines aplinkybes.

Tiksliau – Austrijos energetikos bendrovės OMV ir Rusijos bendrovės „Gazprom“ sutartį, kuri buvo atnaujinta 2018 m. per Vladimiro Putino vizitą į Vieną. Tai, kad taip ilgai nerandama teisinių galimybių, skamba keistai, nes, kaip pastebi ekspertai, OMV 30 proc. akcijų priklauso valstybei, tad stebėtojų taryboje dirbantys šalies atstovai turi būti gerai informuoti.

Austrijoje norima sukurti tarpinę bendrovę „Red Bird“, kuriai „Sberbank“ perleistų „Sberbank Europe“ akcijas.

 

Mainų planas

Glaudūs Austrijos ir Rusijos ekonominiai ryšiai neapsiriboja tik dujomis. Daugelis Rusijos bendrovių Europos padalinių būstines buvo įkurdinusios Vienoje.

Rusija visada buvo laikoma perspektyvia rinka Austrijos bendrovėms, ypač bankų sektoriuje. Pastaraisiais mėnesiais šiuos privalumus ypač pajuto antrasis pagal dydį Austrijos bankas „Raiffeisen Bank International“.

Dienraščio „Financial Times“ duomenimis, 40–50 proc. tarptautinių mokėjimo operacijų iš Rusijos atlieka būtent šiam bankui. Tad ne keista, kad pernai bendras banko pelnas išaugo daugiau nei dvigubai – iki 3,6 mlrd. eurų. Apie 60 proc. pajamų bankui „Raiffeisen Bank International“ atnešė Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančios antrinės įmonės. Agentūros „Reuters“ duomenimis, Rusijos indėlininkai Austrijos bankui patikėjo daugiau kaip 20 mlrd. eurų indėlių.

Dėl Rusijos įvestų apribojimų šis pelnas negali pasiekti pagrindinio banko, todėl, kaip skelbia Austrijos žiniasklaida, išeitį bandoma rasti aplinkkeliais. Mainais už Rusijoje esantį turtą Austrijos bankas perimtų likviduotą banką „Sberbank-Europa“, kurio būstinė buvo Vienoje.

Pačiam bankui „Sberbank“ taikomos sankcijos, o Europos institucijos įšaldė dalį jo turto. Bendra Europoje esančio rusiško banko turto vertė yra maždaug 2 mlrd. eurų – tiek, kiek 2022 m. „Raiffeisen Bank“ uždirbo grynojo pelno Rusijoje.

Mainais „Sberbank“ gali gauti arba šiuos pinigus, arba visą banko „Raiffeisen Bank International“ patronuojamąją įmonę Baltarusijoje „Priorbank“. Jo bendras balansas taip pat sudaro apie 2 mlrd. eurų.

Kaip rašė Austrijos laikraštis „Falter“, banko „Raiffeisenbank“ kabinetuose šis planas vadinamas projektu „Red Bird“. Reikalas tas, kad Austrijoje norima sukurti tarpinę bendrovę „Red Bird“, kuriai „Sberbank“ perleistų banko „Sberbank Europe“ akcijas.

Komentuodami tokius žiniasklaidos pranešimus, „Raffeisenbank International“ atstovai, kuriuos citavo austrų dienraštis „Standard“, tikino: bet kokie sandoriai būtų iš anksto derinami su valdžios institucijomis ir būtų vykdomi tik tuo atveju, jei būtų gauti visi atitinkami leidimai.

Dviprasmiški sprendimai

Kritikų manymu, sandoris su „Sberbank“ diskredituotų Austrijos banką, kurį jau ir taip akylai stebi JAV finansų institucijos ir Europos Centrinis Bankas (ECB), primygtinai spaudžiantis pasitraukti iš Rusijos.

Be banko „Raiffeisenbank“, anot dienraščio „Financial Times“, daugiau nei 40 Vakarų bankų negali palikti Rusijos rinkos jiems priimtinomis sąlygomis, mat Rusijos prezidento dekretu nurodoma, kad bet kokiems susitarimams dėl bankų pardavimo ar pirkimo turi pritarti valdžios institucijos. Tie bankai, kurie vis dar bando derėtis dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos, baiminasi, kad šioje šalyje esantį jų turtą labai pigiai nupirks Kremliaus kontroliuojami oligarchai.

Sausį JAV sankcijų agentūra pradėjo tyrimą dėl „Raiffeisenbank“ veiklos Rusijoje, ypač dėl galimų Vakarų sankcijų pažeidimų. Anot „Reuters“ šaltinių, kai vasarį lankydamasis Vienoje už sankcijas atsakingas JAV valstybės departamento pareigūnas Jamesas O'Brienas išreiškė susirūpinimą dėl banko veiklos Rusijoje, ECB ėmė spausti Austrijos banką pasitraukti iš Rusijos.

Tuo pat metu ECB esą nenori skubinti banko, kad šis nepatirtų didelio finansinio smūgio, todėl prašė banko „Raiffeisenbank“ parengti filialo Rusijoje likvidavimo arba pardavimo veiksmų planą.

Nemalonumai Ukrainoje

Sausį Ukrainos aktyvistai atkreipė dėmesį į tai, kad banko „Raiffeisenbank International“ patronuojamoji įmonė Rusijoje – „Raiffeisenbank JSC“ suteikia vadinamąsias kredito atostogas kariaujantiems Rusijos piliečiams, kurie paskolą būstui pasiėmė prieš išvykdami užkariauti Ukrainos.

Šiuos kaltinimus bankas atmetė aiškindamas, esą vykdo Rusijos įstatymus. Tačiau Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra rekomendavo banko vadovams taikyti Ukrainos sankcijas, o patį banką šią savaitę įtraukė į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.

„Įtraukimo į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą priežastis buvo ne tik tai, kad bankas tęsė veiklą Rusijoje, kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą, bet ir tai, kad „Raiffeisen“ oficialiai pripažino vadinamąsias DNR ir LNR“, – paaiškino agentūra.

„Raiffeisen“ yra vienas svarbiausių Rusijos įmonių finansinių kanalų, per kurį jos gali sudaryti sandorius doleriais ir eurais. Bankas gauna didžiulių pajamų, iš kurių vėliau savo mokesčiais finansuoja šalies agresorės biudžetą“, – šį sprendimą komentavo Epravda.com.

2022 m. bankas į Rusijos biudžetą sumokėjo 4,8 karto daugiau nei per visus prieškario metus – 559 mln. eurų, o tai, anot portalo, prilygsta 95 raketų „Kalibr“ kainai.

Beje, Austrijos bankas veikia ir Ukrainoje, kur iki plataus masto Rusijos invazijos aptarnavo beveik 3 mln. klientų.

Paradoksas, tačiau bankas tapo viena pirmųjų Rusijoje veikiančių kompanijų, kurių darbuotojų žuvo Ukrainos fronte. Spalį pranešta, kad per karą su Ukraina žuvo 33 metų „Raiffeisenbank“ IT darbuotojas Timūras Izmailovas, kurį bankas esą nesėkmingai bandė apsaugoti nuo mobilizacijos.