Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetui antradienį pritarus protokolui dėl Švedijos narystės NATO, ši Skandinavijos šalis priartėjo prie įstojimo į stipriausią Vakarų karinį aljansą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime atsisakė savo prieštaravimų Švedijos narystei, tačiau prireikė kelių mėnesių, kol jis nusiuntė įstatymo projektą šalies parlamentui ratifikuoti, ir kelių savaičių, kol užsienio reikalų komitetas davė sutikimą.

Ilgai atidėliotą protokolą dabar turi patvirtinti visas parlamentas, ir dar neaišku, kaip greitai šis klausimas bus svarstomas.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį padidėjus susirūpinimui dėl saugumo, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio neutralumo ir pradėjo siekti narystės NATO. Suomija 31-ąja Aljanso nare tapo anksčiau šiais metais, po to, kai ilgai delsusios Turkijos parlamentas ratifikavo jos paraišką.

Vengrija, vienintelė kita NATO narė, dar nepriėmusi sprendimo Švedijos atžvilgiu, nepaskelbė, kada tai padarys.

Apžvelgiame problemas, dėl kurių Švedija iki šiol negali įstoti į NATO, kodėl Turkija galiausiai sutiko ir ko tikėtis toliau:

Kodėl Turkija delsia patvirtinti Švedijos paraišką dėl narystės NATO?

Turkija nepritaria Švedijos narystei NATO, nes mano, kad Šiaurės šalis pernelyg švelniai vertina kurdų kovotojų ir kitų Švedijoje veikiančių grupių, kurias Ankara laiko grėsme saugumui, rėmėjus.

Tarp jų – asmenys, susiję su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri Turkijoje ištisus dešimtmečius vykdo sukilimą, ir asmenys, įtariami ryšiais su 2016-ųjų mėginimu įvykdyti perversmą prieš R. T. Erdogano vyriausybę.

Praėjusiais metais Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą dėl susirūpinimą Ankarai keliančių saugumo problemų sprendimo, o Švedija ėmėsi priemonių sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus ir nustatė, kad už paramą ekstremistinėms organizacijoms būtų baudžiama iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.

Tačiau prieš Turkiją ir islamą nukreipti protestai Stokholme, kurių metu buvo deginamas ir Koranas, taip pat papiktino R. T. Erdogano vyriausybę ir Turkijos visuomenę. Nors Stokholmas šias demonstracijas pasmerkė, Turkijos vyriausybė kritikavo Švediją, kurioje galioja žodžio laisvę ginantys įstatymai, už tai, kad ji leidžia skleisti antimusulmoniškas nuotaikas.

Kas privertė Turkiją atšaukti savo prieštaravimus?

Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus, kad išspręstų Ankaros susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, o NATO sutiko atidaryti specialaus kovos su terorizmu koordinatoriaus biurą ir į šias pareigas paskyrė generalinio sekretoriaus padėjėją Tomą Goffusą (Tomą Gofusą).

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepą vykusiame Aljanso viršūnių susitikime sakė, kad Švedija sutiko aktyviai remti pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Stokholmas paskelbė, kad sieks pagerinti muitų tvarką ir imsis veiksmų, kad Turkijos piliečiams būtų įvestas bevizis režimas Europoje.

2018 metais Turkijos derybos dėl narystės ES įstrigo dėl šalies atsitraukimo nuo demokratijos ir prastos žmogaus teisių padėties šalyje.

Anksčiau šį mėnesį R. T. Erdoganas atvirai susiejo Švedijos narystę NATO su Ankaros pastangomis įsigyti JAV gaminamų naikintuvų F-16 ir paragino Kanadą bei kitas NATO sąjungininkes panaikinti Turkijai taikomą ginklų embargą.

Per antradienį Turkijos parlamento užsienio reikalų komitete vykusias diskusijas opozicijos įstatymų leidėjas Oguzas Kaanas Salici (Ohuzas Kanas Salidžis) suabejojo, ar vyriausybė gavo Jungtinių Valstijų garantijas dėl F-16 pardavimo.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija remia Turkijos prašymą dėl naikintuvų, tačiau JAV Kongrese vyrauja didelis pasipriešinimas ginklų pardavimui Ankarai. Turkija nori nusipirkti 40 naujų F-16 ir turimų orlaivių modernizavimo rinkinių.

Situacija dabar

Minėtojo turkų komiteto pritarimas atveria kelią Švedijos stojimo protokolo svarstymui ir ratifikavimui parlamente. Kad jis įsigaliotų, jį galiausiai turėtų pasirašyti R. T. Erdoganas.

Neaišku, kada įstatymo projektą svarstys visa asamblėja.

R. T. Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai turi daugumą 600 vietų Turkijos parlamente. Tačiau šalies vadovas yra sakęs, kad už sprendimą atsakingi įstatymų leidėjai. Jo valdančiosios partijos sąjungininkai nacionalistai vis dar nepatenkinti Švedijos narystės scenarijumi ir kaltina NATO nares abejingumu PKK keliamai grėsmei Turkijai.

Šią savaitę kurdų kovotojai bandė prasiskverbti į Turkijos bazę Irako šiaurėje ir per dvi dienas trukusius susirėmimus nužudė dvylika karių.

Islamistų partijos, nusivylusios tuo, kad, jų nuomone, Vakarų šalys tyli dėl Izraelio karinių veiksmų Gazos Ruože, gali balsuoti prieš įstatymo projektą.

Vengrijos atvejis

Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“, vadovaujama ministro pirmininko Viktoro Orbano, kuris laikomas bene vieninteliu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku ES, nuo 2022-ųjų liepos stabdo Švedijos paraišką dėl narystės NATO, tvirtindama, kad švedų politikai meluoja apie demokratijos būklę Vengrijoje.

Tačiau nei V. Orbanas, nei jo aukšto rango pareigūnai nenurodo, ko jie reikalauja iš Stokholmo, kad būtų išsklaidytos jų abejonės dėl Švedijos prisijungimo prie karinio aljanso.

Kai kurie kritikai teigia, kad Vengrija naudojasi galimomis veto teisėmis dėl Švedijos stojimo į ES kaip priemone išsireikalauti nuolaidų iš Europos Sąjungos, kuri įšaldė Budapeštui skirtus milijardus eurų dėl susirūpinimo mažumų teisėmis ir teisinės valstybės padėtimi.

Vengrijos pareigūnai ne kartą sakė, kad jų šalis nebus paskutinė NATO narė, pritarusi Švedijos paraiškai. Tačiau Ankaros žingsnis link ratifikavimo rodo, kad laikas tolesniems stabdymams gali baigtis.

Kai kurie Vengrijos opozicijos politikai, pasisakę už skubų Švedijos paraiškos patvirtinimą, mano, kad V. Orbano partija stebi Ankaros veiksmus ir balsuos už patvirtinimą, kai taps aišku, kad Turkija netrukus padarys tą patį.