Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaichi anksčiau šį mėnesį išsakytos pastabos, kad Kinijos jūrų blokada ar kiti veiksmai prieš Taivaną galėtų būti pagrindas Japonijos kariniam atsakui, buvo šokiruojančios, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

„Šokiruoja tai, kad dabartiniai Japonijos vadovai viešai pasiuntė neteisingą signalą, kad bando kariniu būdu įsikišti į Taivano klausimą, pasakė tai, ko neturėjo sakyti, ir peržengė raudoną liniją, kurios nereikėjo liesti“, – sakė Wang Yi.

Jis kol kas yra aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, viešai kalbėjęs apie šią įtampą. Wang Yi pridūrė, kad Kinija turi ryžtingai reaguoti į Japonijos veiksmus ir kad visos šalys privalo „užkirsti kelią Japonijos militarizmo atgimimui“.

Dėl S. Takaichi pastabų per pastarąsias kelias savaites tarp abiejų šalių augo įtampa. Penktadienį Pekinas išsiuntė laišką Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, kuriame kritikavo S. Takaichi „šiurkštų tarptautinės teisės“ ir diplomatinių normų pažeidimą.

„Jei Japonija išdrįstų bandyti ginklu įsikišti į situaciją (...), tai būtų agresijos aktas“, – laiške rašė Kinijos ambasadorius prie JT Fu Congas.

„Kinija ryžtingai pasinaudos savigynos teise pagal JT Chartiją ir tarptautinę teisę, ir tvirtai gins savo suverenitetą bei teritorinį vientisumą“, – teigė jis.

Pekinas savivaldų Taivaną – buvusią Japonijos koloniją – laiko savo teritorija, kurią prireikus galima aneksuoti jėga. Kinija prieštarauja kitų šalių, ypač Jungtinių Valstijų, kurios yra pagrindinės salos ginklų tiekėjos, ir JAV sąjungininkių Azijoje, įskaitant Japoniją ir Filipinus, dalyvavimui Taivano reikaluose.

S. Takaichi pozicija laikoma griežtesne nei ankstesnių Japonijos ministrų pirmininkų, kurie reiškė susirūpinimą dėl Kinijos grėsmės Taivanui, bet viešai nesakė, kaip Japonija į tai reaguotų.

Vėliau ministrė pirmininkė atsisakė atšaukti savo pastabas, tačiau teigė, kad ateityje vengs kalbėti apie konkrečius scenarijus.