PEKINAS KAUPIA AUKSĄ KARO ATVEJUI?

Kinija masiškai superka auksą. Kariniai analitikai perspėja: Pekinas rengiasi atakuoti Taivaną.

Stulbinamos atsargos

Šis taurusis metalas dar niekada nebuvo toks brangus: aukso kaina gruodžio 4-osios vakarą pakilo iki rekordinių aukštumų – 2 135 JAV doleriai už unciją. Ir nors naujausi duomenys rodo nežymų kainos sumažėjimą, tendencija aiški: daugelio akcijų rinkos žaidėjų nuostabai, auksas tapo viena geriausių investicijų 2023 m.

Kai kurie analitikai iš pradžių spėliojo, kad aukso populiarumas susijęs su karais Ukrainoje ar Gazos Ruože, infliacija arba palūkanų normų augimu, tačiau dabar aiškėja kita priežastis. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, Kinijos centrinis bankas auksą perka dvylika mėnesių iš eilės. Tuo pačiu metu Kinijos liaudies banko fondas oficialiai pagausėjo apie 200 t aukso. Pasak „Bloomberg“, vien spalį šalis nupirko 23 t aukso, tad bendras atsargų kiekis padidėjo iki 2 215 t. Kinija rezervuose dabar turi daugiau aukso nei visa Lotynų Amerika, Afrika ir Indija kartu sudėjus.

Rinkos dalyvių teigimu, Kinijos vyriausybė kiekvieną mėnesį auksui pirkti skiria bent 1 mlrd. dolerių. Azijos žiniasklaidoje plinta pranešimų, kad Kinijos tikrosios aukso atsargos ir aukso pirkimai yra net daug didesni, nei rodo oficialūs duomenys. Visa tai – nepaisant pačios Kinijos natūralių atsargų: šalis yra didžiausia aukso gavėja pasaulyje.

Mokosi iš Rusijos klaidų

Prielaidos, kad kaupdama auksą Kinija rengiasi karui su Taivanu ir konfliktui su JAV, Pekinas net neslepia. Esą konflikto atveju Kinija neturi tapti Vakarų sankcijų auka, kaip tai nutiko Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Kinijos rezervuose dabar yra daugiau aukso, nei jo turi visa Lotynų Amerika, Afrika ir Indija kartu sudėjus.

„Suintensyvėjusios strateginės konkurencijos tarp Kinijos ir JAV ir konflikto dėl Taivano sąsiaurio fone turėtume būti atsargūs, jei JAV pakartotų šį finansinių sankcijų Kinijai modelį“, – agentūra „Reuters“ cituoja centrinio banko atstovą Cheną Hongxiangą. Kinija turinti pasirengti juodai dienai, užtikrinti savo finansinį ir ekonominį stabilumą.

„Financial Times“ praneša, kad faktiniai kinų aukso pirkimai yra žymiai didesni nei oficialūs 200 t, nes auksą sistemingai perka privatūs ir pusiau valstybiniai subjektai. Prieš invaziją į Ukrainą Rusija taip pat smarkiai išplėtė savo aukso atsargas. Be to, Kinija bando išsilaisvinti iš JAV ir Vakarų finansų politikos srityje kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, mažinamos dolerio obligacijų atsargos ir sudaroma vis daugiau prekybos sutarčių, kai už tarptautinius prekių sandorius atsiskaitoma juaniais.

Pekinas atidžiai stebi, kaip Vakarai įšaldė Rusijos 300 mlrd. dolerių užsienio valiutos atsargas ir pašalino Rusijos bankus iš SWIFT sistemos. Kinijos atveju analogiško scenarijaus padariniai būtų dar sunkesni.

Žvangina ginklais

Naujasis JAV ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas Charlesas Q. Brownas ragina amerikiečius būti budresnius Kinijos atžvilgiu. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas kovo mėnesį pabrėžė, kad jėga užgrobti Taivaną Kinija bus pasirengusi vėliausiai iki 2027 m., kai Kinijos liaudies išlaisvinimo armija švęs 100-ąsias savo įkūrimo metines.

Įtampa tarp JAV ir jos sąjungininkių Taivano, Japonijos ir Filipinų iš vienos pusės ir Kinijos iš kitos pusės nesiliauja kilusi. Praėjusią savaitę JAV karo laivas „USS Gabrielle Giffords“ specialiai patruliavo Pietų Kinijos jūros vandenyse, į kuriuos neteisėtai pretenduoja Kinija, keldama visų pakrantės valstybių – Vietnamo, Taivano, Malaizijos, Brunėjaus, Indonezijos ir Filipinų – susirūpinimą.

Kinija intensyvina tiesiogines karines provokacijas prieš Taivaną. Taipėjus reguliariai praneša apie netoli salos pasirodančius kinų karo laivus ir lėktuvus, kurie praskrenda virš Taivano sąsiaurio centrinės linijos. Taip Pekinas demonstruoja savo naują karinę galią sausio 13-ąją vyksiančių prezidento ir parlamento rinkimų Taivane išvakarėse. Vien lapkritį jūros zonoje įvyko keturios didelio masto Kinijos oro pajėgų operacijos.

Pekinas aiškina siekiantis užkirsti kelią Taivano separatistų ir JAV sąmokslui ir apsaugoti Kinijos teritorinį vientisumą. Neseniai vykusio pokalbio telefonu su JAV prezidentu metu Xi Jinpingas susivienijimą su Taivanu pavadino nesustabdomu.