Tokį pareiškimą Belgija paskelbė po to, kai Ispanija, kuri taip pat gynybai skiria nedaug, pareiškė išsikovojusi išimtį.

Madridas sekmadienį tvirtino, kad jam nereikės pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Tai galėtų sukelti nesutarimų antradienį prasidėsiančiame ir dvi dienas truksiančiame susitikime Hagoje.

Pirmadienį Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot (Maksimas Prevo) vietos žiniasklaidai sakė, kad nors Briuselis, ne vienus metus gynybai skirdavęs mažiau nei pageidautų NATO, turi parodyti norą vėl laikytis bendros linijos, dabar minimas tikslas neatitinka jo biudžeto galimybių.

„Gal ir nedarėme to triukšmingu pareiškimu, kaip Ispanija, bet galiu patikinti jus, kad ištisas savaites mūsų diplomatai sunkiai dirba, kad gautų lankstumo mechanizmų, (...) galinčių padėti palengvinti Belgijos pastangų naštą, – sakė jis radijui RTBF. – Prašome maksimalaus lankstumo.“

Pagal susitarimą, kuriam NATO šalys žalią šviesą uždegė sekmadienį, sąjungininkai žada ateinantį dešimtmetį pagrindinėms karinėms reikmėms skirti 3,5 proc. BVP, o „su gynyba susijusioms“ išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui, – dar 1,5 proc. BVP.

Šis pažadas turėtų ir nuraminti D. Trumpą, kuris yra pagrasinęs neginti per mažai gynybai išleidžiančių sąjungininkių, ir padėti NATO sukurti pajėgas, reikalingas Rusijai atgrasyti.

Daug diplomatų NATO sakė, kad susitarimui, kuris turi būti paskelbtas per viršūnių susitikimą, pritarė visos 32 šalys ir kad jokios išimties Madridui nėra.

Tačiau ispanų premjeras Pedro Sanchezas tvirtino susitaręs, kad jo šalis galės „laikytis savo įsipareigojimų Atlanto aljansui ir nedidinti išlaidų gynybai iki 5 proc. BVP“.

Centro kairės lyderis vėliau internete paskelbė NATO vadovo Marko Rutte laišką, kuriuo patvirtinama, kad Ispanijai bus suteikta „lankstumo nusistatyti savo nepriklausomą kelią“, kaip įvykdyti Aljanso reikalavimus dėl karinių pajėgumų.

Tačiau vienas NATO diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pirmadienį sakė, kad jokios išimties nėra.

„Sąjungininkai visuomet turi suverenią teisę spręsti, kaip vykdys savo įsipareigojimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė diplomatas.

Belgija, kaip ir Ispanija, yra tarp palyginti mažiausiai gynybai skiriančių NATO šalių.

Šiuo metu ji gynybai skiria 1,3 proc. BVP – gerokai mažiau nei dabartinis 2 proc. BVP tikslas, kurį vyriausybė yra pažadėjusi pasiekti.