Po saule

„PKN Orlen“ vilioja milijardine investicijų programa

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“, pretenduojantis pirkti „Mažeikių naftos“ akcijų, teigia parengęs 1 mlrd. JAV dolerių investicijų į Mažeikių bendrovę programą.

Tai po susitikimo su Premjeru Algirdu Brazausku penktadienį žurnalistams pranešė „PKN Orlen“ atstovai.

„Pateikėme visą 1 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų į „Mažeikių naftą“ galimybių planą, ši programa numatyta keleriems metams. Esame pasiruošę ją remti ir finansuoti, be to, manome, kad ją galima papildyti investicijomis į naftos chemiją ir degalines, kad kuo geriau užsienyje būtų išnaudotas Mažeikių įmonės potencialas“, - žurnalistams sakė koncerno valdybos pirmininkas Igoris Chalupecas.

Pasak jo, Lenkijos bendrovė bendradarbiauja su daugybe Rusijos naftos tiekėjų, tačiau jų neįvardijo. Be to, anot jo, „PKN Orlen“ yra didžiausias Rusijos naftos gavėjas pasaulyje - jos importas siekia 10 proc. visos eksportuojamos Rusijos naftos, o kartu su „Mažeikių nafta“ šis rodiklis siektų 13 procentų.

„PKN Orlen“ atstovai nemano, kad naftos žaliavos neturėjimas galėtų užkirsti kelią sėkmingai dalyvauti „Mažeikių naftos“ akcijų privatizavime.

„Neleistume, kad „Mažeikių nafta“ nebūtų aprūpinama nafta. Antra vertus, nemanome, kad investuotojas, kuris turi naftos šaltinius, yra labai patikimas partneris. Pati bendrovė ir Lietuva turi atsakyti - ar geriau remtis vienu tiekėju, ar investuotoju, kuris naftą tiekia iš įvairių šaltinių“, - teigė I.Chalupecas.

Susitarimų pasirašymas atidėtas

Svarbūs Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo transporto ir jūrinėje srityje dokumentai vėl nepasirašyti.

Vakar Palangoje posėdžiavo Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo tarpvyriausybinė komisija.

Buvo planuota, jog posėdžio metu bus pasirašyti du tarpvyriausybiniai susitarimai. Pirmasis - dėl laivybos Kuršių mariose ir Lietuvos bei Rusijos Kaliningrado srities vandens keliais, kitas - dėl bendradarbiavimo vykdant jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo darbus Baltijos jūroje.

Šių dokumentų pasirašyti nepavyko. Komisija rekomendavo tai atlikti iki 2006 metų sausio 1 dienos.

Posėdžiui pirmininkavę Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bei Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas tikino, jog susitarimų pasirašymą teko atidėti dėl formalių priežasčių, o ne dėl to, kad išsiskyrė nuomonės.

Tačiau dvišaliame susitikime išgirsta ir Klaipėdos uostui teigiamų dalykų. Rusija per kelerius metus žada suvienodinti vidaus geležinkelių tarifus ir Lietuvai taikomus krovinių gabenimo įkainius. Tai atvertų kelią Rusijos krovinių gabenimui per Klaipėdos uostą.

Šiuo metu per Rusiją Lietuvos kryptimi kai kuriems gabenamiems kroviniams taikomi du kartus didesni geležinkelių tarifai nei Rusijos viduje. Šiemet Rusijos vidaus tarifai didinami, jie didės ir ateinančius trejus metus bei bus suvienodinti su tranzito tarifais.

Kitą tarpvyriausybinės komisijos posėdį planuojama surengti 2006 metais Kaliningrade.

Teisėsaugininkai protestus perkelia į apskritis

Teisėsaugos profsąjungininkai nusprendė Vilniuje pradėtas protesto akcijas tęsti visoje Lietuvoje.

Jie siekia iš valstybės susigrąžinti pareigūnams nesumokėtą atlyginimo dalį bei reikalaujantys padidinti atlyginimus ir nemažinti pensijų.

Protesto akcijos bus surengtos visuose Lietuvos apskričių centruose.

Pagal įsigaliojusį Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų pensijų įstatymą kas mėnesį jie neteks 200 litų pensijos dalies. Jei pareigūnas uždirbdavo 1500 litų, išėjęs į pensiją jis tegaus 300 litų. Kasmet į pensiją išeina apie 1000 pareigūnų. Oficialiais duomenimis, dėl pensijų sumažinimo iki metų pabaigos tarnybą ketina palikti apie 3000 policininkų, ugniagesių gelbėtojų ir kitų pareigūnų.

Antradienio popietę yra numatytas Premjero Algirdo Brazausko ir vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus susitikimas, kuriame jie ketina kalbėtis apie teisėsaugos profsąjungininkų reikalavimus.

Į šį susitikimą yra pakviesti ir penkių teisėsaugos profsąjungų atstovai.

A.Brazauskas domėjosi „Draugystės“ privatizavimu

Seimo narys Julius Veselka bankrutavusio EBSW koncerno veiklą tiriančiai parlamentinei komisijai penktadienį paliudijo gavęs asmeninių tuometinio Prezidento Algirdo Brazausko nurodymų dėl viešbučio“Draugystė“ privatizavimo.

J.Veselka nuo 1992 metų gruodžio iki 1994 metų kovo Adolfo Šleževičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo ekonomikos ministru.

Viešbučio „Draugystė“ privatizavimas buvo pradėtas 1994, baigtas 2000 metais.

„Kada Vyriausybė įtraukė į čekinį privatizavimą kontrolinį „Draugystės“ akcijų paketą, Prezidentas A.Brazauskas asmeniškai paskambino man ir pasakė, ar negaila atiduoti tokį gerą viešbutį veltui žmonėms, kurie neturi nei finansų modernizuoti, nei administracinių sugebėjimų ir jį sužlugdys. Aš pasakiau, kad gaila. Tada A.Brazauskas sakė išbraukti iš čekinio privatizavimo šį viešbutį ir jis, kaip prezidentas, pažadantis gauti kreditus ir padaryti jį aukštos klasės valstybiniu viešbučiu“, - komisijai pasakojo J.Veselka.

Ketvirtadienį televizijos laidoje „Spaudos klubas“ Premjeras A.Brazauskas kategoriškai tvirtino, kad nei jis pats, kaip prezidentas, nei tuometinė prezidento kanceliarija nedalyvavo „Draugystės“ privatizavime.

Seimo opozicijos turima medžiaga įrodo, jog 1997 metų birželio 6 dieną Prezidentūros kanceliarija kreipėsi į Lietuvos valstybinę privatizavimo agentūrą, kad „Draugystės“ viešbutis būtų įtrauktas į papildomą privatizuojamų objektų sąrašą.

Tuometinio Prezidentūros kanclerio Andriaus Meškausko pasirašytame rašte siūlyta privatizuoti dar 18 procentų valstybei priklausančių viešbučio akcijų.

1997-aisiais, kai Prezidentūra „Draugystę“ paprašė įtraukti į papildomą privatizavimo objektų sąrašą, dabartinis Premjeras, socialdemokratų lyderis A.Brazauskas buvo bebaigiantis penkerių metų prezidento kadenciją.