KETURIOS ŠALYS ŠEŠTADIENĮ BALSUOJA SVARBIUOSE EP RINKIMUOSE

Slovakijos, Maltos, Latvijos ir Čekijos rinkėjai šeštadienį balsuoja Europos Parlamento rinkimuose.

Šių metų Europos rinkimai yra itin didelės apimties ir vyksta keturias dienas visose 28-ose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Daugelis prognozuoja, kad rinkimai bus sėkmingi nacionalistams ir kraštutiniams dešiniesiems ir kad jie stengsis išnaudoti savo gausesnes pajėgas, siekdami sugrąžinti daugiau galių savo nacionalinėms vyriausybėms.

Kita vertus, nuosaikiosios partijos nori užmegzti glaudesnius ryšius tarp bloko, įkurto po Antrojo pasaulinio karo siekiant išvengti naujų konfliktų, narių.

Didžiosios Britanijos, Airijos ir Nyderlandų gyventojai jau balsavo, o Čekija pradėjo balsuoti penktadienį ir tęsia rinkimus šeštadienį.

Slovakija, Malta ir Latvija rengia Europos Parlamento rinkimus šeštadienį, o visos likusios valstybės balsuos sekmadienį.

Oficialūs rezultatai bus paskelbti tik sekmadienio vakarą, kai visos šalys jau bus balsavusios.

Nyderlanduose rinkimai galbūt jau pateikė netikėtumų. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa po balsavimo prognozuoja pergalę Nyderlandų centro kairiajai Darbo partijai bei žada, kad daugumą Nyderlandų vietų Europos Parlamente laimės proeuropietiškos partijos, o ne dešinieji populistai.

Apskritai, tikimasi, kad daugumą balsų laimės tradicinės Europos Parlamento politinės jėgos. Visgi centro dešinioji Europos Liaudies Partija ir centro kairiųjų socialistų bei demokratų pajėgos gali susilpnėti, be to, jiems gali tekti susidurti su stipriu populistinių, nacionalistų ir kraštutinių dešiniųjų partijų, skeptiškai nusiteikusių ES atžvilgiu, iššūkiu.

Šios partijos tikisi pasiekti, ką JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) padarė per 2016 metų rinkimus Jungtinėse Valstijose ir tai, ką „Brexit“ šalininkai pasiekė Jungtinėje Karalystėje vykusiame referendume dėl išstojimo iš ES: supurtyti tuos, ką jie laiko atitrūkusiu nuo realybės elitu ir įgyti galios, skambindami pavojaus varpais dėl migrantų, norinčių atvykti į Europą ir pasirengusių suduoti smūgį darbo vietoms ir kultūrai.

Tradicinės partijos įspėja, kad ši strategija itin smarkiai primena įtampą prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir teigia, kad vienybė yra geriausias ginklas prieš besikeičiančius ekonominius ir saugumo iššūkius, kuriuos kelia naujoji Kinijos ir JAV dominuojama pasaulio tvarka.

Rinkėjai visoje Europoje renka 751 įstatymų leidėją, nors šis skaičius sumažės iki 705, jeigu Jungtinė Karalystė išstos iš Bendrijos. Kiekviena ES valstybė gauna vietų skaičių Europos Parlamente parlamente pagal gyventojų skaičių. Pavyzdžiui, Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų.

Europos Parlamente priimti įstatymai įvairiais būdais daro įtaką europiečių kasdieniam gyvenimui: pavyzdžiui, jais mažinamos tarptinklinio ryšio kainos, nustatomos saugos ir sveikatos apsaugos taisyklės įvairiose pramonės šakose, pradedant nuo cheminių medžiagų ir energijos sektorių bei baigiant automobilių ir maisto pramonės šakomis, remiami ūkininkai ir saugoma aplinka.

Daugėja moterų

Moterų skaičius Europos Parlamente nuo paskutinių tiesioginių rinkimų, kurie buvo surengti 1979 metais, padvigubėjo, bet pagrindinėse pozicijose jos vis dar išlieka mažuma.

1979 metais moterys Europos Parlamente sudarė vos iki 16 proc. Dabar jų skaičius jame siekia 36 proc. iš 751-o nario.

Daugiausia moterų minėtoje institucijoje yra iš nacionalinių delegacijų Suomijoje (77 proc.), Airijoje (54,5 proc.) ir Kroatijoje (54,5 proc.).

Moterų ir vyrų skaičius Maltos ir Švedijos delegacijose yra vienodas, o Ispanijoje jis yra arti 48-ių moterų.

Tarp Bulgarijos, Kipro, Estijos, Vengrijos, Lietuvos ir Rumunijos atstovų moterų yra mažiau negu 20 proc.

Pirmą kartą Italijos, Graikijos ir Liuksemburgo rinkimų sąrašuose buvo įvestos lyčių kvotos.

Nuo 1979 metų Europos Parlamentui vadovavo tik dvi prezidentės moterys iš 18-kos.

Europos Komisijos prezidentas Jeanas Claude`as Junckeris yra skundęsis, kad šalims neatstovauja pakankamai moterų.