Vidurnaktį (vietos ir Lietuvos laiku) Bulgarija atsisveikins ne tik su 2025 metais, bet ir su savo valiuta levu, kuri buvo naudojama nuo XIX amžiaus pabaigos.
Nors viena po kitos 6,4 mln. gyventojų turinčios šalies vyriausybės pasisakė už prisijungimą prie euro zonos, tikėdamosi, kad tai paskatins skurdžiausios ES narės ekonomiką, sustiprins ryšius su Vakarais ir apsaugos nuo Rusijos įtakos, kai kas tam nepritarė.
2007 metais į ES įstojusi Bulgarija susiduria su unikaliais iššūkiais, įskaitant antikorupcinius protestus, kurie neseniai nuvertė konservatorių vadovaujamą vyriausybę, todėl šalyje vyks aštunti rinkimai per penkerius metus.
Darbą baigiantis premjeras Rosenas Želiazkovas antradienį sakė, kad vis dėlto mano, jog jo kabinetas pasiekė svarbų tikslą.
„Bulgarija metus baigia su 113 mlrd. eurų BVP ir daugiau kaip trijų procentų ekonomikos augimu, o tai mus priskiria prie penkių geriausių ES šalių“, – sakė jis prieš vyriausybės posėdį.
Jis pridūrė, kad infliacija Juodosios jūros šalyje, kuri svyruoja apie 3,6 proc., „susijusi su padidėjusia perkamąja galia“ ir mažiau korumpuota ekonomika, o jokiu būdu ne su euro įvedimu.
Džiaugsmas, baimė ir eilės
Kai kurie bulgarai nerimauja, kad dėl euro įvedimo gali padidėti kainos.
Šias baimes iš dalies pakurstė šiemet kilusi protesto kampanija „Išsaugokime Bulgarijos levą“, kuri buvo paremta apskritai neigiamu daugelio gyventojų požiūriu į bendrąją valiutą.
Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, lapkričio mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, maisto kainos padidėjo penkiais procentais – daugiau nei dvigubai, palyginti su euro zonos vidurkiu.
„Deja, kainos nebeatitinka kainų levais (...) 40 levų yra ne 20, o 30 eurų už tam tikrus produktus“, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų konditerijos parduotuvės savininkas Turgutas Ismailas, teigdamas, kad kainos jau pradėjo sparčiai augti.
Kai kurie žmonės, tarp jų ir įmonių savininkai, skundėsi, kad sunku gauti eurų, o parduotuvių savininkai teigė, kad negavo užsakytų pradinių eurų paketų.
Bankai jau įspėjo, kad Naujųjų metų išvakarėse gali sutrikti atsiskaitymai kortelėmis ir pinigų išgryninimas bankomatuose.
Antradienį prie Bulgarijos nacionalinio banko ir kelių valiutos keityklų sostinėje Sofijoje žmonės stovėjo eilėse, norėdami pasiimti eurų, pranešė AFP žurnalistas.
37 metų Jelena Šemtova, kuriai priklauso nedidelė galerija ir juvelyrinių dirbinių parduotuvė miesto centre, sakė esanti optimistiškai nusiteikusi.
„Iš pradžių patirsime sunkumų, bus problemų išduodant grąžą, bet per mėnesį prie to priprasime“, – sakė ji AFP.
Naujausios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 49 proc. bulgarų pasisako prieš bendrąją valiutą.
Kadangi šalį krečia politinis nestabilumas, bet kokiomis euro įvedimo problemomis pasinaudotų prieš ES nusiteikę politikai, sakė Borjana Dimitrova iš apklausų instituto „Alpha Research“.
„Iššūkių bus, bet mes tikimės tiek piliečių, tiek įmonių tolerancijos ir supratimo“, – sakė R. Želiazkovas.
Jis pabrėžė, kad euro įvedimas turės „teigiamą ilgalaikį poveikį Bulgarijos ekonomikai ir aplinkai, kurioje šalis vystosi“.
2002 metų sausio 1 dieną euras pirmą kartą buvo įvestas dvylikoje šalių. Naujausia euro zonos narė iki šiol buvo 2023 metų sausį prie jos prisijungusi Kroatija.
Su Bulgarija eurą naudojančių europiečių skaičius padidės iki daugiau kaip 350 milijonų.
Naujausi komentarai