Naujoji kabineto sudėtis buvo pristatyta praėjus beveik mėnesiui po S. Lecornu paskyrimo, o daugelis svarbių vyriausybės narių išlaikė savo darbo vietas.

E. Macronas buvusį finansų ministrą Bruno Le Maire'ą (Briuną Le Merą) paskyrė vadovauti Gynybos ministerijai.

2017–2024 metais finansų ministro poste dirbęs B. Le Maire'as pakeis S. Lecornu, kurį E. Macronas praėjusį mėnesį paskyrė ministru pirmininku. Gynybos ministro postas nuo to laiko buvo likęs laisvas.

Roland'as Lescure'as (Rolanas Leskiuras) perims ekonomikos ministro portfelį, ir jam teks sunki užduotis – parengti biudžeto planą.

Prezidentūros teigimu, užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas Noelis Baro) išlaikė savo postą.

Vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau (Briunas Retajo), kuris pažadėjo kovoti su nelegalia imigracija, ir teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) irgi liko savo kėdėse.

Skandalų apimta kultūros ministrė Rachida Dati (Rašida Dati), kuri kitais metais turėtų stoti prieš teismą dėl korupcijos, taip pat liko savo poste.

Prancūzijos politika išgyvena suirutę nuo tada, kai prezidentas praėjusią vasarą žengė rizikingą žingsnį sušaukdamas pirmalaikius rinkimus, tikėdamasis sustiprinti savo valdžią. Šis žingsnis atsisuko prieš jį – parlamentas susiskaldė į tris konkuruojančius blokus.

Du tiesioginiai S. Lecornu pirmtakai, Francois Bayrou (Fransua Bairu) ir Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), buvo nuversti giliai susiskaldžiusiame parlamente kilus aklavietei dėl Prancūzijos biudžete numatytų taupymo priemonių.

Rugsėjo pradžioje E. Macronas, siekdamas sušvelninti gilėjančią politinę krizę, paskyrė 39 metų S. Lecornu septintuoju ministru pirmininku per visus savo darbo metus. Jis parėmė vieną artimiausių savo sąjungininkų, užuot pamėgindamas išplėsti vyriausybės patrauklumą visame politiniame spektre.

Pastarąsias tris savaites S. Lecornu surengė keletą konsultacijų su sąjungininkais centristais ir opozicijos lyderiais iš politinio spektro kairės ir dešinės, siekdamas parlamente susitarti dėl „nepuolimo pakto“, kad būtų galima priimti biudžetą.

Nė viena partija neturi pakankamai mandatų, kad galėtų valdyti savarankiškai.

S. Lecornu antradienį parlamente sakys kalbą apie savo politiką.

Pastarosiomis dienomis S. Lecornu paskelbė apie keletą nuolaidų, įskaitant pažadą nestumti savo taupymo biudžeto parlamente be balsavimo, tačiau opozicijos nariai teigė norintys daugiau.

Kelios kairiosios partijos, įskaitant žaliuosius, grasino kitą savaitę inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo S. Lecornu.