PREMJERAS: ARMĖNIJA ŠIEMET NEPRIIMS RUSIJOS VADOVAUJAMŲ KARINIŲ PRATYBŲ

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet nepriims Rusijos vadovaujamos buvusių sovietinių šalių Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) karinių pratybų, taip parodydamas didėjantį nusivylimą Maskva.

N. Pašiniano pareiškimas paskelbtas po to, kai buvusios sovietinės respublikos vadovas sukritikavo Rusijos taikdarių darbą Pietų Kaukaze, kurį jau dešimtmečius krečia Armėnijos ir kaimyninio Azerbaidžano kovos.

Kalbėdamas su žurnalistais premjeras teigė nematantis priežasčių, kodėl šiais metais KSSO turėtų rengti karines pratybas Armėnijoje.

„Šios pratybos neįvyks, – žurnalistams sakė N. Pašinianas. – Armėnija nemano, kad šiais metais respublikoje tikslinga rengti KSSO pratybas.“

Analitikai teigia, kad Rusija, kurios dėmesį blaško užsitęsęs karas Ukrainoje, praranda įtaką Pietų Kaukaze po dešimtmečius trukusio galios tarpininkės vaidmens.

N. Pašinianas pažymėjo, kad organizacija atsisakė pasmerkti Azerbaidžaną, kuris 2020 metais šešias savaites kariavo su Armėnija dėl Kalnų Karabacho regiono, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, kontrolės.

Konfliktas nusinešė daugiau kaip 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas, o Maskva pasiuntė į Karabachą taikdarius.

Nepaisant to, kad didelio masto kovos baigėsi, įtampa dėl jų sienų išlieka.

2021 metų gegužę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pažeidus jos teritorinį vientisumą ir perkėlus savo pajėgas į jos teritoriją.

„Artima sąjungininkė“

N. Pašinianas užsiminė, kad Rusija, kurią Armėnija laikė „sąjungininke numeris vienas“, tuo metu buvo nuvylusi jo šalį.

„Armėnija tikėjosi konkrečių veiksmų iš Rusijos partnerių ir kitų partnerių saugumo srityje“, – antradienį sakė N. Pašinianas, turėdamas omenyje 2020 metų konfliktą.

„Šis klausimas svarbus tolesnių santykių užmezgimo požiūriu“, – pridūrė jis.

Maskvoje įsikūrusi KSSO vienija Rusiją ir buvusias sovietines respublikas – Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikistaną.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino N. Pašiniano teiginius „gana nauju pareiškimu“.

„Bet kuriuo atveju Armėnija yra labai artima mūsų sąjungininkė, – sakė jis. – Tęsime dialogą. Taip pat ir tais klausimais, kurie dabar yra labai sudėtingi.“

Analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija nenori konfliktuoti su Turkija ir Azerbaidžanu Kaukaze.

N. Pašinianas neseniai apkaltino Azerbaidžane dislokuotas Rusijos pajėgas, kad jos nesugeba apsaugoti etninių armėnų Karabache, ir paragino įsikišti tarptautines taikdarių pajėgas.

Jerevanas teigia, kad Azerbaidžanas nuo gruodžio vidurio blokuoja pagrindinį kelią, jungiantį Armėniją su Karabachu, ir dėl to trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Pagal 2020 metų paliaubų susitarimą Rusijos taikdariai yra atsakingi už saugumo palaikymą šioje sausumos jungtyje, vadinamoje Lačino koridoriumi.