ISPANIJA, AIRIJA, NORVEGIJA PRIPAŽINS PALESTINOS VALSTYBINGUMĄ

Ispanijos, Norvegijos ir Airijos premjerai trečiadienį pareiškė, kad jų šalys pripažins Palestinos valstybingumą.

„Šiandien Airija, Norvegija ir Ispanija skelbia pripažįstančios Palestinos valstybę“, – sakė Airijos premjeras Simonas Harrisas (Saimonas Harisas).

Norvegų lyderis Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) sakė, kad jo šalis Palestiną pripažins nuo gegužės 28-osios.

Toks pareiškimas nuskambėjo nepaisant Izraelio perspėjimų.

„Be pripažinimo Artimuosiuose Rytuose negali būti taikos“, – tvirtino J. Gahras Store.

„Terorą vykdo „Hamas“ ir kovotojų grupuotės, kurios nėra dviejų valstybių sprendimo ir Izraelio valstybės šalininkės“, – sakė Norvegijos vyriausybės vadovas.

„Palestina turi pagrindinę teisę į nepriklausomą valstybę“, – spaudos konferencijoje sakė Norvegijos premjeras.

Jis pridūrė, kad Skandinavijos šalis „laikys Palestiną nepriklausoma valstybe su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir įsipareigojimais“.

Kiek vėliau per spaudos konferenciją Dubline Airijos premjeras pareiškė, kad jo šalis taip pat pripažins Palestiną.

„Tai – istorinė ir svarbi diena Airijai ir Palestinai“, – sakė S. Harrisas.

Airijos užsienio reikalų ministras Michealas Martinas (Mikalas Martinas) teigė, kad vyriausybės priimtas sprendimas pripažinti Palestinos valstybę oficialiai įsigalios gegužės 28 dieną, pranešė airių visuomeninis transliuotojas RTE.

Kalbėdamas vyriausybėje M. Martinas pridūrė: „Tai aiškus ir nekintamas mūsų gilaus įsitikinimo pareiškimas, kad taikos Artimuosiuose Rytuose nebus tol, kol Izraelio ir Palestinos tautos neturės vienodų teisių ir apsisprendimo teisės.“

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) irgi nurodė, kad jo šalis pripažins Palestiną nuo gegužės 28-osios.

„Kitą antradienį, gegužės 28 dieną, Ispanijos ministrų kabinetas pritars Palestinos valstybės pripažinimui“, – sakė jis parlamente.

P. Sanchezas pridūrė, kad jo kolega Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) savo „skausmo ir naikinimo“ politika Gazos Ruože kelia pavojų dviejų valstybių sprendimui.

Izraelio reakcija

Netrukus Izraelis paskelbė, kad atšaukia savo ambasadorius iš Airijos ir Norvegijos „skubioms konsultacijoms“.

„Šiandien siunčiu aštrią žinią Airijai ir Norvegijai: Izraelis nesitaikstys su tuo tylomis. Ką tik įsakiau grąžinti Izraelio ambasadorius iš Dublino ir Oslo į Izraelį tolesnėms konsultacijoms Jeruzalėje“, – sakoma užsienio reikalų ministro Israelio Katzo (Israelio Kaco) pareiškime.

Be pripažinimo Artimuosiuose Rytuose negali būti taikos.

Izraelio diplomatijos vadovas prilygino šiuos Europos šalių veiksmus atlygiui islamistų grupuotei „Hamas“ už precedento neturintį spalio 7 dienos išpuolį.

„Airija ir Norvegija šiandien ketina pasiųsti žinią palestiniečiams ir visam pasauliui: „Terorizmas atsiperka“, – pareiškė jis.

„Toks šių šalių žingsnis yra neteisingas“ spalio 7-osios išpuolio aukų atminimui, pridūrė I. Katzas.

Kovo mėnesį Ispanijos, Airijos, Slovėnijos ir Maltos vadovai bendrame komunikate paskelbė, kad yra pasirengę pripažinti Palestinos valstybingumą.

Airija jau seniai yra pareiškusi, kad iš esmės neprieštarauja oficialiam Palestinos valstybės pripažinimui, jei tai prisidėtų prie taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.

Praėjusį spalį Gazos Ruože prasidėjęs Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karas suteikė naują postūmį šiam klausimui.

Sudėtinga padėtis

Anksčiau šį mėnesį Izraelio pajėgos pradėjo Gazos Ruožo šiaurinio ir pietinio pakraščių puolimus, taip smarkiai apribodamos pagalbos tiekimą į palestiniečių anklavą, kuriam, Jungtinių Tautų teigimu, gresia badas.

Praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje Norvegijoje taip pat vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai.

Pasak Norvegijos vyriausybės, nuo to laiko „palestiniečiai žengė svarbius žingsnius dviejų valstybių sprendimo link“.

Ji pridūrė, kad Pasaulio bankas nustatė, jog 2011 metais Palestina atitiko pagrindinius kriterijus, leidžiančius jai funkcionuoti kaip valstybei ir sukurti nacionalines institucijas, galinčias teikti gyventojams pagrindines paslaugas.

„Karas Gazoje ir nuolatinė neteisėtų nausėdijų plėtra Vakarų Krante vis dar reiškia, kad padėtis Palestinoje yra sudėtingesnė nei per pastaruosius dešimtmečius“, – sakė Norvegijos vyriausybė.

Spalio 7 dienos išpuolio prieš Izraelį metu žuvo daugiau kaip 1 tūkst. 170 žmonių, daugiausia civilių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais Izraelio duomenimis.

Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių maždaug pusė, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant tris dešimtis žuvusių įkaitų.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, daugiausia moterys ir vaikai.