Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė Čekija, kurios dabartinė centro dešiniųjų koalicinė vyriausybė valdžioje yra nuo 2021 metų, remia Ukrainą jos daugiau nei trejus metus trunkančios kovos su Rusijos plataus masto invazija akivaizdoje.

Be kitų dalykų, Čekija suteikė prieglobstį Ukrainos karo pabėgėliams ir teikia Kyjivui karinę pagalbą.

Tačiau A. Babišo sugrįžimas į valdžią po artėjančio savaitgalio rinkimų gali lemti įtemptus santykius tiek su Kyjivu, tiek su Briuseliu.

A. Babišas, kuris save vadina „taikos gynėju“ ir ragina sudaryti paliaubas Ukrainoje, atsisako siųsti karinę pagalbą Kyjivui ir pažadėjo laikytis principo „pirmiausia čekai“.

Buvęs Čekijos ministras pirmininkas palaiko gerus santykius su Vengrijos ir Slovakijos premjerais Viktoru Orbanu ir Robertu Fico (Robertu Ficu), kurie savo ruožtu glaudžiai bendrauja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pernai A. Babišas ir V. Orbanas Europos Parlamente įkūrė kraštutinių dešiniųjų grupę „Patriots for Europe“, kuriai, be kitų partijų, priklauso ir Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN).

„Neperdėsiu sakydamas, kad balsavimas nulems Čekijos geopolitinę padėtį“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Prahos metropoliteno universiteto politinis analitikas Petras Justas.

„Vyriausybė praranda savo rinkėjus“

2017–2021 metais premjero pareigas ėjęs 71-erių A. Babišas valdo žemės ūkio ir chemijos pramonės grupę „Agrofert“. Pasak žurnalo „Forbes“, jis yra septintas turtingiausias žmogus Čekijoje

Prieš spalio 3–4 dienomis vyksiančius parlamento rinkimus A. Babišo centrinis judėjimas ANO („Taip“) pirmauja visuomenės nuomonės apklausose – jį palaiko 30 proc. apklaustųjų 10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Šiuo metu apklausose antroje vietoje yra kadenciją baigiančio dešiniųjų pažiūrų premjero Petro Fialos vadovaujamas aljansas „Kartu“, kurį palaiko 20 proc. apklaustųjų.

Nepriklausomai nuo to, kas laimės artėjančius rinkimus, beveik neabejotinai teks derėtis su mažesnėmis partijomis, kad būtų suformuota vyriausybė.

61-erių buvęs politikos mokslų profesorius P. Fiala socialiniame tinkle „X“ nurodė: „Negalime prarasti savo šalies likimo, (kad jis patektų į) Rusijos bendrininkų rankas“, įspėdamas apie galimą ANO vadovavimą vyriausybei.

2021-aisiais „Kartu“ rinkimuose nedidele persvara įveikė A. Babišo judėjimą ANO.

P. Justas perspėjo, kad dabar tokia panaši situacija yra mažai tikėtina.

„Vyriausybė visada stovi blogesnėje pozicijoje. Apklausos rodo, kad vyriausybė taip pat praranda savo rinkėjus, kurie kaltina ją nesugebėjimu tesėti pažadų“, – pareiškė analitikas.

Čekijos premjeras sulaukia kritikos dėl per didelio dėmesio skyrimo Ukrainai ir šalies vidaus problemų ignoravimo.

Dabartinė vyriausybė kritikuojama dėl nesugebėjimo sumažinti mokesčių, pakelti mokytojų atlyginimų ir reformuoti teismų sistemą.

„Sudėtingos ir ilgos derybos“

Tuo tarpu A. Babišas susiduria su sukčiavimo byla, nes, kaip įtariama, 2007-aisiais išvedė savo ūkį iš „Agrofert“, kad gautų ES subsidiją mažoms įmonėms.

Nuo 2022-ųjų Prancūzijos institucijos tiria jį dėl įtariamo pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo, susijusio su pilies pirkimu vaizdingoje Prancūzijos Rivjeroje.

Buvęs Čekijos premjeras taip pat įtariamas prisidėjęs prie slaptosios policijos agentų veiklos tuo metu, kai šalis buvo tuometinės Čekoslovakijos sudėtyje.

Slovakijoje gimęs magnatas, simpatizuojantis JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) politikai, visus kaltinimus atmeta kaip šmeižto kampaniją.

Jis taip pat pažadėjo spręsti savo interesų konfliktą, kylantį iš verslininko ir politiko veiklos, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas, atsakingas už naujos vyriausybės paskyrimą, užsiminė, kad dėl prieštaringų aplinkybių A. Babišas galbūt nebus paskirtas premjeru.

Potencialūs ANO partneriai galėtų būti kraštutinių dešiniųjų judėjimas „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ (SPD) bei kraštutinių kairiųjų judėjimas „Užteks!“. Abi partijos siekia surengti referendumą dėl Čekijos išstojimo iš ES.

„Derybos po rinkimų bus gana sudėtingos ir tikriausiai ilgos“, – pareiškė P. Justas.