Su šiomis šalimis planuojamos atnaujintos derybos Stambule penktadienį, kuriose bus aptarta susitarimo ateitis.

2015-ųjų susitarimu, kurį sudarė Iranas ir Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nuolatinės narės – JK, Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija – mainais į sankcijų sušvelninimą apribojo Irano branduolinę programą.

Tačiau 2018 metais jis žlugo, kai JAV per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją vienašališkai pasitraukė iš susitarimo ir vėl įvedė plataus masto sankcijas.

Europiečiai žadėjo toliau remti susitarimą, tačiau JAV sankcijų kompensavimo mechanizmas taip ir liko neįgyvendintas ir daugelis Vakarų įmonių buvo priverstos pasitraukti iš Irano, kuris nuo to laiko patyrė vis gilėjusią ekonomikos krizę.

„Europos šalys yra kaltos ir aplaidžiai įgyvendina“ branduolinį susitarimą, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.

Prieš penktadienio derybas E. Baqaei teigė, kad antradienį Teheranas su Kinijos ir Rusijos atstovais surengs trišalį susitikimą dėl branduolinės programos ir galimo sankcijų atnaujinimo.

JK, Prancūzija ir Vokietija – grupė E3 – pastarosiomis savaitėmis perspėja, kad pasitelkiant vadinamąjį JT sankcijų grąžinimo mechanizmą gali būti sugrąžintos sankcijos Teheranui, jei šis negrįš prie derybų stalo.

Vienas vokiečių diplomatinis šaltinis sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, jog E3 „palaiko kontaktus su Iranu, kad suplanuotų tolesnes derybas ateinančiai savaitei“.

„Štai kodėl Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė toliau intensyviai dirba E3 formatu, kad surastų pastovų ir patikrinamą diplomatinį sprendimą Irano branduolinei programai“, – teigė jis.

„Neketiname kalbėtis su Amerika“

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia, kad Iranas yra vienintelė nebranduolinė šalis, šiuo metu sodrinanti uraną iki 60 proc. lygio, tai yra gerokai daugiau nei 2015 metų susitarime nustatyta 3,67 proc. riba.

Branduoliniam ginklui sukurti reikia 90 proc. lygio.

E. Baqaei spaudos konferencijoje pareiškė, kad sankcijų gražinimo išlygos taikymas yra „beprasmis, nepateisinamas ir amoralus“, ir teigė, kad Iranas pradėjo atsiriboti nuo susitarimo tik reaguodamas į tai, kad Vakarų šalys jo nesilaikė.

„Iranas savo įsipareigojimus sumažino laikydamasis susitarime išdėstytų nuostatų“, – sakė jis.

Vakarų šalys ir Izraelis seniai kaltina Iraną siekiu pasigaminti branduolinių ginklų. Iranas ne kartą tai neigė, tvirtindamas, kad jo branduolinė programa skirta tik civiliniams tikslams, pavyzdžiui, energijos gamybai.

Nuo balandžio Teheranas ir Vašingtonas surengė penkis derybų dėl branduolinės programos raundus, tačiau birželio 15-ąją planuotas susitikimas buvo atšauktas po to, kai birželio 13-ąją Izraelis surengė karinį smūgį Iranui ir sukėlė 12 dienų trukusį konfliktą.

„Šiuo metu neketiname kalbėtis su Amerika“, – pirmadienį sakė E. Baqaei.

Izraelis birželio 13 dieną netikėtai pradėjo smūgius Iranui, taikydamasis į svarbius karinius ir branduolinius objektus.

Birželio 22-ąją JAV surengė savo smūgius Irano branduolinei programai – bombardavo urano sodrinimo gamyklą Forde į pietus nuo Teherano ir branduolinius objektus Isfahane bei Natanze.