„Merkel arba Merkel – ar tai vienintelis Vokietijos pasirinkimas?“ – sekmadienį klausė populiariausia šalies pokalbių laida, o rinkėjų apklausos rodo, kad kanclerės konservatorių partija vis smarkiau lenkia savo varžovus socialdemokratus.

Net po 12 metų „Mutti“ (mamytės) A. Merkel valdžioje tauta „nenusiteikusi pokyčiams“, savo vedamajame straipsnyje rašo konservatyvios pakraipos dienraštis „Die Welt“.

„Vokiečiams viskas pernelyg gerai sekasi, kad jie jaustų kokį nors gilų nepasitenkinimą vyriausybe“, – rašoma laikraštyje. Leidinys prognozuoja, kad rinkimai rugsėjo 24-ąją bus „pakilus“ balsavimas.

Dažnai vadinama galingiausia pasaulio moterimi, 63-ejų metų A. Merkel savo rinkimų kampanijoje demonstruoja ramų pasitikėjimą savimi, ir siunčia stabilumo ir tęstinumo žinutę pasaulyje, sunerimusiame dėl „Brexit“ ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).

Jos gana rami kampanija smarkiai skiriasi nuo pagrindinio jos konkurento, Socialdemokratų partijos (SPD) lyderio Martino Schulzo (Martino Šulco) pastangų: jis važinėja po šalį ir žada kovoti už teisingesnę Vokietiją.

Tačiau politologai tvirtina, kad jo pažadai apie pajamų lygybę ir investicijas į švietimą bei infrastruktūrą neatitinka šalies situacijos: Vokietijos ekonomika šiuo metu klesti, o užimtumas – rekordiškai aukštas.

Nors anksčiau šiemet rinkėjų apklausose M. Schulzo reitingai buvo pakilę, dabar vokiečių susižavėjimas buvusiu Europos Parlamento pirmininku išblėso.

Naujausios apklausos rodo, kad A. Merkel konservatorių CDU/CSU bloką palaiko 38–40 proc. rinkėjų, o SPD – 22–25 proc. balso teisę turinčių Vokietijos gyventojų.

Vis dėlto ekspertai perspėjo, kad nereikėtų manyti, jog rinkimų rezultatai jau aiškūs.

Beveik pusė rinkėjų (46 proc.) dar nėra apsisprendę už ką atiduos savo balsą, šią savaitę paskelbė dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis visuomenės nuomonės tyrimų instituto „Allensbach“ atlikta studija.

Esu visiškai susitelkusi į pergalę.

„Susitelkusi į pergalę“

M. Schulzas, žadantis kovoti „iki paskutinės minutės“, nevengia kritikuoti A. Merkel, ir teigia, kad ji kenkia demokratijai, nes nesidalija savo ateities vizija.

„Noriu padaryti geriau, – šią savaitę sakė 61-erių metų politikas SPD bastione Brėmene per savo kampanijos renginį. – Visuomet yra kažkokia alternatyva, kad ir ką sakytų A. Merkel.“

Tuo tarpu A. Merkel į tokias kalbas nesivelia ir netgi akivaizdžiai vengia minėti savo priešininko vardą kalbėdama su žiniasklaida.

Finansinio dienraščio „Handelsblatt“ paklausta, ar ji turi atsarginį planą, jei rinkimų rezultatai nebūtų tokie, kaip tikisi, A. Merkel trečiadienį pateikė gana tipinį atsakymą.

„Esu visiškai susitelkusi į pergalę“, – sakė kanclerė.

Kadangi nė vienai partijai apklausos nežada absoliučios daugumos, kelios dienos po balsavimo, kai bus pradėtos derybos dėl koalicijos, šių rinkimų procese gali būti pačios įdomiausios.

M. Schulzas jau yra sakęs, kad jo socialdemokratų partija nenusiteikusi likti mažesniąja partnere A. Merkel vadovaujamoje vyriausybėje po ketverių metų, praleistų „didžiojoje koalicijoje“ su CDU/CSU

Prognozuojama, kad penkių procentų barjerą peržengs ir į parlamentą pateks dar keturios mažesnės partijos.

Žalieji ir liberali, verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), besitikinti sugrįžti į parlamentą po 2013-aisiais patirtos nesėkmės, laikomos realiausiomis kandidatėmis tapti A. Merkel konservatorių koalicijos partnerėmis.

Tuo tarpu kraštutiniai kairieji „Die Linke“ („Kairė“) veikiausiai liks opozicijoje, nes šios partijos pažiūros yra pernelyg radikalios pagrindinėms politinėms jėgoms.

Dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurių šalininkai mėgsta skanduoti, kad „Merkel privalo išeiti“, veikiausiai pirmąkart pateks į šalies parlamentą, tačiau kitos partijos jau atsiribojo nuo šio judėjimo dėl jo skelbiamų antiimigrantiškų pažiūrų.

AfD, skelbusiai nepasitenkinimą A. Merkel atvirų durų politika pabėgėlių atžvilgiu, pernai pavyko pelnyti mandatų per žemių vyriausybių rinkimus. Vis dėlto šios partijos populiarumas sumažėjo, ir dabar ją palaiko tik keli procentai rinkėjų.

„Nėra ką ir kalbėti, kad SPD galėtų prisivyti (CDU/CSU)“, – dienraščiui „Bild“ sakė visuomenės nuomonės tyrimų instituto INSA vadovas Hermannas Binkertas (Hermanas Binkertas).

„Jei SPD nenori dar vienos didžiosios koalicijos, ji turėtų pasirengti būti opozicijoje“, – sakė jis.

Santykiai su Maskva nesikeis?

Berlynas po rugsėjį įvyksiančių rinkimų nepakeis savo požiūrio į Maskvą, o vienas svarbiausių dvišalius santykius lemiančių veiksnių išliks padėtis Ukrainoje, ketvirtadienį prognozavo vienas Rusijos ekspertas.

„Po rugsėjo 24-osios kokių nors didelių pokyčių Rusijos ir Vokietijos santykiuose neįvyks. Kad ir kokia koalicija ateis į valdžią, deja, lemiamas faktorius politiniam ir, iš dalies, ekonominiam Maskvos ir Berlyno bendradarbiavimo faktoriams liks Ukraina“, – Maskvoje sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokietijos tyrimų centro vadovas Vladislavas Belovas.

Eksperto teigimu, Berlynas daugiau dėmesio skirs konfliktui Rytų Ukrainoje bei Minsko procesui.

Be to, V. Belovas pažymėjo, kad Laisvųjų demokratų partijos, kuri yra laikoma realiausia būsima kanclerės A. Merkel bloko partnere, rinkimų programoje pastebimos gana griežtos formuluotės užsienio politikos klausimais.

„Viena vertus, Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris), Laisvųjų demokratų partijos lyderis, pareiškė, kad Krymo prijungimas prie Rusijos bus laikomas ilgalaike laikina padėtimi, tačiau verta pastebėti, kad pačioje laisvųjų demokratų programoje, taip pat ir CDU/CSU programoje, yra gana griežtų antirusiškų teiginių, iš dalies susijusių su Krymu, bet daugiausia – su Minsko procesu ir Ukrainos pietryčiais“, – aiškino jis.