V. Putinas teigė, kad pritaria ugnies nutraukimui, tačiau tik tokiam, kuris, jo žodžiais tariant, užtikrintų ilgalaikę taiką ir pašalintų visus veiksnius, dėl kurių esą prasidėjo karas.
Tokia pozicija atliepė anksčiau Rusijos pareigūnų išsakytoms dvejonėms dėl 30-ies dienų paliaubų prasmingumo ir patvirtino daugelio ekspertų išsakytą prognozę, kad Kremlius mėgins vilkinti derybų procesą.
V. Putinas kelia „rimtų klausimų“ dėl paliaubų Ukrainoje plano
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, tačiau Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
V. Putinas pirmą kartą pakomentavo planą, kuriam Ukraina pritarė antradienį per derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sakydamas, kad yra „už“ siūlomas paliaubas, tačiau „yra niuansų“ ir jam kyla „rimtų klausimų“ dėl to, kaip jos veiks.
„Manau, kad mums reikia pasikalbėti su kolegomis amerikiečiais... Galbūt pasikalbėti telefonu su prezidentu Trumpu ir aptarti tai su juo“, – sakė V. Putinas žurnalistams.
Jungtinės Valstijos ragina Rusiją sutikti su paliaubomis be jokių sąlygų, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį pareiškė: „Tai ir norime žinoti – ar jie pasirengę tai padaryti besąlygiškai.“
D. Trumpas ketvirtadienį sakė, kad V. Putino pareiškimas buvo „daug žadantis“, bet „neišsamus“.
„Daugelis galutinio susitarimo detalių iš tikrųjų buvo aptartos. Dabar pažiūrėsime, ar Rusija su tuo sutiks, o jei ne, tai bus labai apmaudi akimirka pasauliui“, – sakė D. Trumpas.
„Norėčiau su juo susitikti arba pasikalbėti. Tačiau turime greitai tai užbaigti“, – aiškino jis.
V. Putinas per savo spaudos konferenciją kiek anksčiau pareiškė, kad Rusija imsis „tolesnių veiksmų“ atsižvelgdama į padėtį vietoje, nes jos pajėgos sparčiai daro pažangą fronto linijoje.
Trečiadienį lankydamasis kariniame štabe Kursko srityje Rusijos prezidentas pasidžiaugė karių padaryta pažanga prieš Ukrainą.
Jis teigė, kad Rusijos pajėgos „žengia į priekį beveik visuose fronto linijos rajonuose“, ir pridūrė, kad „atsižvelgdami į tai, kaip klostysis situacija vietoje, sutarsime dėl tolesnių žingsnių siekiant užbaigti konfliktą ir pasiekti visiems priimtinus susitarimus“.
D. Trumpui reikalaujant kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį konfliktą, jo pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ketvirtadienį atvyko į Maskvą aptarti šio plano.
Kremliaus aukšto rango padėjėjas Jurijus Ušakovas laikraščiui „Izvestija“ sakė, kad V. Putinas su S. Witkoffu susitiks ketvirtadienio vakarą ir susitikimas vyks už uždarų durų.
Rusija jau daugiau kaip metus stumiasi į priekį mūšio lauke ir ketvirtadienį paskelbė, kad išstūmė Ukrainos pajėgas iš Sudžos miesto Rusijos Kursko srityje.
D. Trumpas yra išreiškęs optimizmą, kad jo komanda gali užtikrinti paliaubas, nepaisant Maskvos laimėjimų mūšio lauke.
„Jei mums pavyks priversti Rusiją sustoti, tada turėsime visiškas paliaubas. Ir manau, kad prie karo niekada nebegrįšime“, – trečiadienį sakė D. Trumpas žurnalistams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau ketvirtadienį sukritikavo Maskvos delsimą pateikti oficialų atsakymą ir socialiniuose tinkluose parašė, jog tai rodo, kad „Rusija siekia pratęsti karą ir kuo ilgiau atidėti taiką“.
„Ilgalaikė taika“
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė: „Mes sutinkame su pasiūlymais nutraukti karo veiksmus, tačiau su sąlyga, kad tas nutraukimas vestų prie ilgalaikės taikos ir būtų sprendžiamos pagrindinės krizės priežastys.“
Ukraina yra paprašiusi savo sąjungininkių Europoje dislokuoti karinius kontingentus jos teritorijoje, kai tik baigsis jau daugiau kaip trejus metus trunkantis karas, ir sako, kad tokie kontingentai saugotų nuo būsimų Rusijos atakų.
Tačiau Rusija anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje dislokuojančios šalys įsitrauktų į „tiesioginį ginkluotą konfliktą“ su Maskva ir kad ji į tai atsakytų „visomis turimomis priemonėmis“.
„Mums visiškai nepriimtina, kad Ukrainoje po bet kokia vėliava dislokuojami kitų valstybių kariuomenės daliniai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Ar tai būtų užsienio kontingentas, ar karinė bazė… Visa tai reikštų šių šalių įsitraukimą į tiesioginį ginkluotą konfliktą su mūsų šalimi“, – teigė ji.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė užsiminė, kad galėtų dislokuoti taikos palaikymo pajėgas, bet Maskva tokią idėją atmetė, kalbant ir apie ugnies nutraukimą, ir apie ilgalaikes saugumo garantijas Ukrainai.
