Pirmą kartą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirašė naujausią sankcijų Maskvai paketą, Rusijos užsienio reikalų ministras sekmadienį susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu). Po šio susitikimo S.Lavrovas pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas sutarė tęsti bendravimą aukšto lygio diplomatiniais kanalais, o JAV savo ruožtu pažadėjo, kad į Rusiją derybų atvyks jų pasiuntinys Ukrainai.

Nors praėjusią savaitę JAV sakė, kad dvišaliai santykiai su Maskva dabar yra prasčiausi nuo Šaltojo karo pabaigos, S.Lavrovo nuomonė šiuo klausimu buvo kitokia.

Kol kas neaišku, ar ir JAV susidarė tokį pat teigiamą įspūdį po susitikimo vykusio Azijos regiono forumo kuluaruose Filipinų sostinėje.

R.Tillersonas pirmadienį pareiškė, kad per šį susitikimą sakė S.Lavrovui Maskvos kišimasis į pernai Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus sukėlė „rimtą nepasitikėjimą“ tarp jų šalių.

„Pajutome, jog mūsų kolegoms amerikiečiams reikia, kad dialogas būtų atviras, – pareiškė S.Lavrovas. – Tam nėra alternatyvų.“

Rusijos diplomatijos vadovas sakė sulaukęs iš R.Tillersono klausimų apie neseniai Maskvos pateiktą reikalavimą sumažinti Rusijoje dirbančių JAV diplomatų skaičių ir apleisti vieną Maskvos priemiestyje esantį vasarnamį. S.Lavrovas sakė paaiškinęs kolegai, ko konkrečiai Rusija nori, bet detalių neatskleidė.

Praėjusį mėnesį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nurodė, kad Vašingtonas iki rugsėjo 1-osios savo diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių turi sumažinti 755 žmonėmis. Tačiau šis rusų reikalavimas Vašingtone sukėlė sumaištį, nes JAV Rusijoje turi mažiau nei 755 diplomatus.

Pažadas, kad JAV specialusis atstovas Kurtas Volkeris planuoja apsilankyti Maskvoje, yra dar vienas ženklas, kad Vašingtonas vėl skirs daugiau dėmesio Ukrainos ginkluotam konfliktui spręsti. JAV nutraukė karinius ryšius su Rusija, kai ši aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmė remti bei tiekti ginklus Rytų Ukrainoje su Kijevo pajėgomis kariaujantiems prorusiškiems separatistams.

Neseniai D.Trumpo administracija pranešė svarstanti galimybę aprūpinti Ukrainą letaliniais ginklais, kad padėtų jai apsiginti nuo Rusijos agresijos.

S.Lavrovas nenurodė, kada K.Volkeris, buvęs NATO ambasadorius, atvyks į Maskvą.

Pasak Rusijos URM vadovo, per sekmadienio susitikimą buvo sutarta pratęsti dialogą tarp JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo politiniams klausimams Thomo Shannono (Tomo Šenono) ir Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo. Vašingtono teigimu, pastarasis diplomatinis kanalas buvo sukurtas šalinti „dirgiklius“, kurie neleidžia gerinti dvišalių santykių. Rusija šias derybas buvo nutraukusi, kai JAV sugriežtino galiojančias sankcijas Maskvos atžvilgiu dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Tiek R.Tillersonas, tiek S.Lavrovas ignoravo ilgiau kaip valandą trukusio susitikimo pradžioje nuskambėjusį klausimą, ar jų derybas kaip nors paveiks anksčiau šią savaitę paskelbtos sankcijos.

D.Trumpas ir R.Tillersonas iš pradžių priešinosi Kongreso priimtam teisės aktui dėl sankcijų, kuris numato, kad prezidentas negalės savavališkai panaikinti Maskvai paskelbtų baudžiamųjų priemonių. Galiausiai JAV vadovas pasirašė tą įstatymą, nors, jo nuomone, jame esama „rimtų trūkumų“.

Baltieji rūmai tvirtino, kad prezidentas tam teisės aktui prieštarauja kaip tik dėl to, kad jis atima iš jo galimybę savo nuožiūra panaikinti sankcijas Rusijai. D.Trumpo kritikų nuomone, toks respublikono nepasitenkinimas Kongreso pasiūlymu rodo, kad jis pernelyg smarkiai siekia užmegzti draugiškesnius ryšius su Rusija ir apsaugoti buvusią Šaltojo karo laikų priešininkę nuo priemonių, kuriomis siekiama nubausti ją už veiksmus Ukrainoje, kišimąsi į JAV rinkimus bei kitokį problemų keliantį elgesį.

Be kita ko, JAV teisingumo departamentas tęsia savo tyrimą dėl Maskvos kišimosi į rinkimus ir galimų jos ryšių su D.Trumpo komanda. Pats respublikonas neigia bet kokius savo kampanijos ryšius su rusais.

Vis dėlto D.Trumpo administracija tvirtina, kad esama ir puikios priežasties siekti produktyvesnių santykių su Rusija. Pasak R.Tillersono, yra kuklių ženklų, kad Sirijoje daroma pažanga. Neseniai Vašingtonas ir Maskva susitarė dėl paliaubų karo nualintos šalies pietvakariuose. Pasak JAV diplomatijos vadovo, tai rodo, jog tinkamas pagrindas bendradarbiauti abiem šalims tikrai egzistuoja.

Paliaubos Sirijoje rodo, kad JAV ir Rusija vėl siekia sumažinti tą šalį krečiančią smurto bangą. JAV gana atsargiai vertino Sirijoje paskelbtas saugumo zonas, dėl kurių įkūrimo tarpusavyje susitarė Rusija, Turkija bei Iranas.

S.Lavrovas nurodė, kad artėja pastarųjų trijų šalių derybos dėl to, kaip užtikrinti paliaubų laikymąsi naujausioje įkurtoje saugumo zonoje aplink šiaurės vakarinį Idlibo miestą. Jo manymu, „bus sudėtinga“ susitarti dėl detalių, tačiau kompromisą įmanoma pasiekti, jei visos šalys, įskaitant JAV, panaudotų savo įtaką Sirijoje ir įtikintų ginkluotas grupuotes paklusti paliaubų sąlygoms.