Ragina gelbėti Europą – Lietuva apsimes, kad nieko nevyksta Pereiti į pagrindinį turinį

Ragina gelbėti Europą – Lietuva apsimes, kad nieko nevyksta

2026-01-22 05:00

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis skelbia, kad Europą reikia radikaliai keisti, kad ją išgelbėtume. Žada, kad bendraminčius į žygį ves Lenkija.


<span>Ragina gelbėti Europą – Lietuva apsimes, kad nieko nevyksta</span>
Ragina gelbėti Europą – Lietuva apsimes, kad nieko nevyksta / Scanpix/BNS nuotr.

Tiesa, pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Andžejaus Pukšto, K. Nawrockio bendraminčių būrys visai negausus. Nedaug dabartinių Europos valstybių lyderių trokšta gelbėti Europos civilizaciją nuo migrantų, žaliojo fanatizmo ir panašių dalykų. Lietuva tikrai nesijungs į kovą su Europos Komisija (EK), bet ir nestos prieš artimą sąjungininką Varšuvoje. Greičiausiai pasirinks įprastą taktiką – apsimesti, kad nieko nevyksta.

– K. Nawrockio kalba apie Europą, kaip „mirštančią žvaigždę“, skambėjo lyg šaukimas į kryžiaus žygį. Tai tik skambūs žodžiai ar pagrindinio užsienio politikos kurso nužymėjimas, po kurio seks veiksmai?

– Pirmiausiai tai yra dar viena apraiška, kaip K. Nawrockis maudosi draugystės su Donaldu Trumpu spinduliuose. Jis tuo labai didžiuojasi ir mėgsta apie tai priminti. Antra vertus, tai priminimas, kad K. Nawrockis yra dešinesnis už savo pirmtaką Andrzejų Dudą, ką jis pabrėžė dar rinkimų kampanijos metu.

Be to, tokios kalbos aiškiai nutaikytos ir į vidaus „rinką“, kurioje ilgus metus dominavo dešinieji „Tvarka ir teisingumas“, o dabar politinio spektro švytuoklė pasviro dar labiau į dešinę. Už poros metų Seimo rinkimai ir K. Nawrockis siekia sutelkti visų dešiniųjų – nuo nuosaikių iki radikalių – balsus.

Taigi tokiomis kalbomis jis apibendrintai pabrėžia tris dalykus: antiputiniškumą, antibriuseliškumą ir partnerystę su D. Trumpo JAV. Mano nuomone, jam visai neblogai sekasi sujungti visus tris dalykus. Bei atliepia ambicingą K. Nawrockio tikslą – paversti Lenkiją centrine tarpininke tarp Europos ir JAV.

Andžejus Pukšto

– Laikas atrodo nepalankus tokiai politikai – Vyriausybė ne K. Nawrockio pusėje, o ir apskritai Europa kaip sykis vienijasi kovai prieš D. Trumpą?

– Galimai jo žaidimas yra ilgalaikis, tikintis, kad dešiniosios jėgos laimės kitus rinkimus Lenkijoje ir galbūt kitose šalyse. Pavyzdžiui, tikisi „Nacionalinio fronto“ kandidato pergalės 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimuose. Euroskeptinės jėgos ES yra gana gausios ir auga.

Galiausiai, tai yra K. Nawrockio politinė niša ir kitos jis nesuras. Jei Donaldas Tuskas gali ieškoti paramos EK koridoriuose, tai K. Nawrockiui draugų reikia ieškoti priešingoje pusėje, o ten yra D. Trumpas. Be to, kaip jau minėjau, K. Nawrockis taip pelno taškus Lenkijoje ir gali būti, kad tai netgi svarbiausias jo tikslas, o D. Trumpas nesunkiai gali padėti – kiek padidinti JAV karinį kontingentą, sumažinti kokį muitą, atvykti vizito į Varšuvą – variantų daug. Tai, beje, būtų kažkiek naudinga ir pačiam D. Trumpui prieš Kongreso rinkimus: „Žiūrėkite, kokių gerų draugų Europoje turiu“.

– Kas iš dabartinių Europos lyderių galėtų paremti K. Nawrockio „kryžiaus žygį“?

– Nelabai kas. EK jis neturi nė vieno draugo ir net neieško. Ko gero tai būtų Italijos premjerė Giorgia Meloni, seniai artimai bendraujanti su lenkų dešiniaisiais. Tačiau ji yra atsargi ir užsienio politikoje mėgsta laviruoti, todėl nebūtų besąlygiškai ištikima bendražygė. Galime pastebėti, kad jos kritika EK atžvilgiu pastaruoju metu labai sumažėjo. Ji „eina į žvalgyba“ su tais, kas jai pačiai naudingi trumpalaikėje perspektyvoje.

K. Nawrockis be jokių abejonių orientuojasi į apmirusią Višegrado grupę ir čia potencialių sąjungininkų yra. Tebūnie santykiai su Vengrijos premjeru ataušę (K. Nawrockis net atsisakė susitikti su Viktoru Orbanu vizito Budapešte metu), tebūnie Slovakijos vadovo Roberto Fico vaidmuo kiek nublankęs, bet potencialių sąjungininkų čia yra. Todėl K. Nawrockis ir tikisi atgaivinti Višegrado grupę, kaip atsvarą Briuseliui. Tokie jau tie lenkų dešinieji – visada ieškos progos bent kažkaip įdurti Briuseliui, kaip užsienio, taip ir vidaus politikoje. Geras pavyzdys – ES skaitmeninės direktyvos vetavimas, kai D. Tuskas buvo pasiruošęs ją priimti.

– Taigi K. Nawrockis prieš Briuselį. Lietuvos vadovai pašiurptų vien nuo minties apie tokius „kryžiaus žygius“. Atsiranda takoskyra tarp Varšuvos ir Vilniaus?

– Ne pirmas kartas. Manau, kad Gitanas Nausėda užmerks akis ir nematys K. Nawrockio „karo“ su Briuseliu, o kitais atžvilgiais toliau palaikys gerus santykius su kolega Lenkijoje. Iš kitos pusės, K. Nawrockiui nesutarimai čia taip pat nenaudingi ir nereikalingi – negali jis pasigrti gausiu draugų būriu Europos sostinėse. Taigi, reikalai tarp Vilniaus ir Varšuvos EK atžvilgiu vyks kaip visada – „pagal nutylėjimą“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
senis

europa pati lenda sau šikynėn tai kas norės į šūda rankas kišt kad ja gelbėt.
2
-1
Antanas.

Suprantu Lenkiją. Praėjusiame amžiuje jinai labiausiai nukentėjo: nuo 1939 iki1945 m.m. O Lietuvai - derėtų ne pamiršti bendrą istoriją, kur net ketvertą kartų buvma mumis dalijamasi. Taip, taip. 1939 rugpjūčio 23 d irgi buvo pasidalinta tarp tų pačių jėgų, kaip ir praėjusiais amžiais. Tik šį kartą pasidalinta beveik tiksliai pagal tai dienai nusistovėjusias sienas tarp valstybių, tai daugelis to "padalijimu" nebelaiko. Lenkija puikiai supranta, kad jinai, kaip ir anuomet, stovi nevispročiui Kremliaus Režimo Vadui ant kelio. Puikia supranta, kad Europą teks ir vėl stoti gynti pirmąjai, kaip kad šiandieną tai daro Ukraina. Europai tiesiog gyvybiškai būtina telktis ir intensyviai ruoštis atremti Maskvos Režimo praamžias pretenzijas. KItaip - jos miestai ir vėl bus sugriauti, kaip tai prieš 80 metų buvo. Šiuolaikins pozicinis karas daug žiauresnis nei visi ligi šiolei buvę. Net Antrąjame Pasauliniame aviacija toliau 1000 km nebepasiekdavo. Šiandien - tai jau ne riba.
2
-1
Visi komentarai (4)

Daugiau naujienų