Amerikiečių prezidentas D. Trumpas žadėjo karą Ukrainoje baigti per 24 valandas. Praėjo trys mėnesiai, amerikiečiai rusų neįtikina, nors turi kuo stipriai paspausti Maskvą.
Šią savaitę amerikiečiai sėdo prie vieno stalo su Europa ir Ukraina tam, kad praneštų, jog svarsto išvis palikti Ukrainos reikalą.
„Jei dėl kokios priežasties viena iš šalių labai apsunkins derybas, mes pasakysime, kad kvailiai, siaubingi žmonės ir tiesiog pasišalinsime“, – teigė JAV prezidentas.
Vis akivaizdžiau, kad naudingiausia situacija atrodo rusams ir kiek daug prieštaravimų tarp Europos ir Amerikos.
LNK stop kadras
Rusai reikalauja pasilikti okupuotas žemes, Ukraina nori jas atgauti. Europos taikos misija Ukrainoje būtų tik jei įsigaliotų paliaubos. Paliaubų nėra, nes rusai nenori stabdyti karo.
„Dabar, deja, buvo labai daug pareiškimų, neatsižvelgiant į realias galimybes. Sunkiai išjudama iš vietos – štai čia yra viena iš didžiausių Europos partnerių problemų. O tai yra savotiškas audros kvietimas į savo namus“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Stebimasi, kodėl Europos lyderiai kartais elgiasi lyg vis dar negirdėtų, ką D. Trumpo komanda seniai sako tiesiai ir atvirai.
„Gal visa tai praeis, gal ten D. Trumpas su Vladimiru Putinu pakalbės, bus taikos derybos, nesuvokiant, kad mes jau turime kalbėti apie grėsmes Europos saugumo ir gynybos architektūrai“, – pabrėžė A. Medalinskas.
Prieš du mėnesius naujasis Pentagono vadas Briuselyje kalbėjo specialiai pabrėždamas žodžius „ne“.
LNK stop kadras
Sakė, kad Ukraina nebus NATO narė, amerikiečiai nesiųs karių į Ukrainą, neduos Ukrainai kitų saugumo garantijų. Ukraina neatgaus Rusijos okupuotų žemių.
Rusai pačioje invazijos pradžioje sakė, jog pakentės sankcijas, kol patys Vakarai pavargs nuo karo ir ateis išklausyti rusų sąlygų.
„D. Trumpas norėjo nusifotografuoti su V. Putinu ir paskelbti paliaubas. D. Trumpo norai susidūrė su sunkia realybe, kad Kremlius tebesiekia maksimalių tikslų – užkariauti Ukrainą ir atsikratyti Volodymyro Zelenskio“, – kalbėjo Dublino universiteto profesorius Scott'as Lucasas.
D. Trumpo pasiuntinys derybose su rusais pasiūlė pagal rusų planą, kad greičiausias būdas taikai, atiduoti rusams neteisėtai okupuotas Ukrainos žemes.
Tai yra savotiškas audros kvietimas į savo namus.
„Mums tai raudonos linijos. Šie pasiuntiniai aptarinėja klausimus, kurie nepriklauso jų kompetencijai“, – akcentavo Ukrainos prezidentas.
Anot A. Medalinsko, padėtis atrodo dvigubai prasta. Europa be amerikiečių kolkas nepajėgia apsaugoti nei Ukrainos, nei savęs. O amerikiečiai pernelyg skuba palikti Europą vieną tvarkytis su rusais.
„Europos saugumo ir gynybos identitetas yra vaikas. Jam reikėtų JAV paramos užaugti, sustiprėti, būti palaikomam, būti nukreipiamam kažkuria prasme. Tada Europa galėtų tai padaryti“, – sakė Mykolo Romerio universiteto dėstytojas.
Tiesa, amerikiečiai nežada siųsti karių į Ukrainą, bet nesako, kad neprisidėtų kitaip. Pavyzdžiui, galėtų toliau teikti Ukrainai savo sunkiai pakeičiamus žvalgybos duomenis apie rusus.
Prieštaravimų yra daugiau. Europa atsisakė didelės dalies rusiškų dujų, naftos.
Leidiniai „Bild“ ir „Financial Times“ skelbė, kad amerikiečiai su rusais aptarė galimybę atgaivinti sugadintą „NORD STREAM2“ dujotiekį. Į Europą vėl tekėtų rusų dujos, o dujotiekį valdytų amerikiečiai.
Europos lyderiai, važiuodami pas Amerikos prezidentą, nebežino, ko tikėtis ir kam ruoštis.
„Žinome, kad laikai sudėtingi. Darysime viską, ką galime, bet ką geriausiai suprantu, tai kokioms vertybėms aš atstovauju“, – kalbėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni.
Dar laukiama, ką D. Trumpo administracija nuspręs dėl amerikiečių karių Europos valstybėse.
„Suprantame, kad dalinai tie klausimai bus sprendžiami jau kai pats Gynybos sekretorius Pete Hegseth peržiūrės visą pasaulinio dislokavimo strategija JAV karių. Bet kol kas jokių signalų, kad turėtų pasitraukti iš Lietuvos – nėra“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Vilniuje viešėjęs Kongreso narys, palaikantis D. Trumpo liniją, sako, kad amerikiečių kariai Europoje bus tose vietose, kuriose Rusija būtų geriausiai atgrasoma.
„Esame pirmose kovos už laisvę linijose prieš agresyvų priešą, kuris tiki, kad gali sugriauti NATO. Jam nepavyks. Mūsų amerikiečių pajėgos bus tose vietose, kurias mūsų kariniai vadai įvertins kaip geriausias“, – teigė JAV Kongreso narys (respublikonas) Keithas Selfas.
Bet Europoje yra nerimo, kad ir karinių vadų sprendimams įtaką gali daryti politikai.
