Ukrainiečiai pirmais karo mėnesiais stebėjo, kaip rusų kariai iš jų namų tempia vonias, skalbykles, kilimus ar net smulkiausius menkniekius. Ypač pribloškia vaizdai apiplėštų namų tualetuose, pasakojama LNK reportaže.

„Šie debilai, turėdami veikiantį tualetą, išdaužė grindyse skylę ir prišiko. Vanduo net veikė, o jie vis tiek išdaužė skylę“, – piktinosi vietos gyventojas.

Rusų kariai su vogtais unitazais ant tankų stebino dar 2008-aisiais Sakartvele. Oficiali pačios Rusijos statistika skelbia, kad tualeto neturi mažiausiai kas penktas rusas. Ukrainiečiai pasakoja, kaip okupantai, pirmą kartą pamatę tualetą namie, jį išsinešė.

„Vogė unitazus, klausė, kam jie skirti. Kai pasakėme, kad čia nuleidžiamas tualetas, žiūrėjo išpūstomis akimis. Jie gamtinius reikalus atliko į unitazą įstatę dubenį“, – pasakojo vietos gyventojai.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir tualetą turintiems rusams gali būti sudėtinga jį atsinaujinti. Europos Sąjunga (ES) svarsto naują, dešimtąjį, sankcijų paketą. Leidinys „The EU Observer“ skelbia susipažinęs su sąrašu naujų prekių, kurias siūloma drausti parduoti Rusijai. Sąrašas – didžiulis, 146 puslapių. Tarp jų – unitazai, bidė, pisuarai, visos sudedamosios tualeto dalys. Siūloma drausti rusams parduoti ir biotualetus su cheminiais skysčiais.

„Ko gero, visu šalies mastu tai nebūtų kritinis dalykas, nes tai nedažnai keičiama prekė. O tie, kurie neturi šios prekės, jam tai metų metais gali būti neaktualu“, – komentavo sankcijų poveikį dėl unitazų ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas.  

Ko gero, visu šalies mastu tai nebūtų kritinis dalykas, nes tai nedažnai keičiama prekė. O tie, kurie neturi šios prekės, jam tai metų metais gali būti neaktualu.

Lietuvos politikai ir diplomatai svarstomų naujų sankcijų nekomentuoja. Esą dar deramasi. Anot „The EU Observer“, siūloma drausti Rusijai parduoti LED šviestuvus, vakarietiškas padangas, net rašiklius. Taip pat ir prekes, kurios gali būti panaudotos karo pramonėje. Tai – lazeriai, optika, kameros. Norima uždrausti prekybą, kurios vertė 11 milijardų eurų per metus. Iki šiol ES pabrėždavo, kad sankcijos režimui, bet – ne eiliniams rusams. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda prieš savaitę sakė, kad Vakarai turėtų paskubėti.

„Mes matome, kad kartais pasitaiko kontraversijų ar diskusijų apie tai, koks mūsų sankcijų poveikis“, – sakė G. Nausėda.

Anot ekonomistų, poveikį sunku išmatuoti, nes pačių rusų statistika nepatikima. Tačiau yra požymių, kad sankcijos kerta ten, kur rusams labiausiai skauda. Rusai stabdo dalį naftos gręžinių. Tai jau – ilgalaikė žala.

„Paleisti iš naujo gręžinį – tai reikalauja labai daug investicijų ir laiko“, – teigė T. Šarapovas.

Rusai toliau gamina savo automobilius „Lada“, bet jau be oro pagalvių bei kitų saugumo sistemų. Ant suremontuotų ir naujai į Ukrainą siunčiamų rusų tankų nebematyti naktinio matymo prietaisų, kurie kare turi milžinišką reikšmę. Didžiausias sankcijų efektas rusų karo pramonei ir ekonomikai žadamas ateityje, bet fronte Ukrainoje Rusijai gali sukelti bėdų dabar.

„Sankcijos, ko gero, turėtų būti derinamos kartu su parama Ukrainai, nes parama turi greitesnį efektą“, – išsakė savo nuomonę T. Šarapovas.

Lietuva siūlo sankcijas rusų branduolinės energetikos kompanijai „Rosatom“.

„Įtraukti deimantus, likusius Rusijos bankus“, – sakė G. Nausėda.

Tai, kad dar ne visi Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos, ekonomistas aiškina tuo, kad galbūt dar ne visos Vakarų šalys pasirengusios visiškai nutraukti ryšius su Rusija.

„Jeigu atjungtų visą Rusijos bankų sistemą, tai kaina, kurią sumokėtų ES, yra, ko gero, per didelė“, – komentavo ekonomistas T. Šarapovas.

Anot ekonomisto, kuo daugiau laiko rusai turės prisitaikyti, tuo geriau ir prisitaikys.