RUSIJA PASIPIKTINO PRANEŠIMU APIE MĖGINIMĄ ŠNIPINĖTI PRANCŪZIJOS PALYDOVĄ

Rusija trečiadienį piktai atmetė Paryžiaus pareiškimą, esą vienas rusų palydovas mėgino šnipinėti Prancūzijos karinį ryšių palydovą, ir tvirtino, kad tokie kaltinimai yra nepagrįsti.

Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) prieš savaitę sakė, kad Rusija vienu savo palydovu praeitais metais mėgino šnipinėti Prancūzijos palydovą, šalies kariuomenei teikiantį saugųjį ryšį.

Prie palydovo „Athena-Fidus“, bendrai valdomo Prancūzijos ir Italijos, buvo „truputį per daug“ priartėjęs rusų palydovas „Luč-Olimp“, žinomas savo pažangiais signalų pasiklausymo pajėgumais, F. Parly sakė pietvakariniame Tulūzos mieste veikiančiame Prancūzijos nacionaliniame kosmoso studijų centre (CNES).

Jis atsidūrė taip arti, kad galėjome įsivaizduoti, jog jis mėgina perimti mūsų ryšius, – pridūrė ministrė. – Mėginti pasiklausyti kaimynų yra ne vien nedraugiška, tai – šnipinėjimo aktas.“

Pasak F. Parly, pareigūnai ėmėsi „atitinkamų priemonių“ ir toliau stebi rusų palydovą, galiausiai nuskriejusį tolyn. Ministrė teigė, kad buvo pastebėta, kaip šis aparatas manevruoja netoli kitų taikinių.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tvirtino, kad Prancūzijos kaltinimai dėl „priešiško elgesio kosmose“ yra nepagrįsti ir kad šių metų pradžioje Rusijos gynybos ministerija pateikė Paryžiui visus paaiškinimus dėl nerimą sukėlusių rusų palydovo manevrų, esą užfiksuotų 2017 metais.

„Be kita ko, buvo pabrėžta, kad Rusijos aparato judėjimas nekėlė pavojaus Prancūzijos kosminiam objektui ir, svarbiausia, nepažeidė jokių tarptautinės teisės normų, – per spaudos konferenciją Maskvoje sakė M. Zacharova. – Laikėme ir tebelaikome šį incidentą išspręstu. Juolab kad Paryžius šio klausimo nė karto nekėlė per kontaktus su mumis, įskaitant Prancūzijos prezidento pono (Emmanuelio) Macrono (Emanuelio Makrono) vizitus Sankt Peterburge ir Maskvoje šių metų gegužę ir liepą.“

Praeitą mėnesį Vašingtonas apkaltino Maskvą kuriant priešpalydovinius ginklus ir skundėsi vieno „kosminio objekto“, Rusijos paleisto pernai spalį, „labai nenormaliais veiksmais“.

„Gerai žinome, kad kiti pagrindiniai kosmoso veikėjai leidžia į orbitą įdomius objektus, eksperimentuoja su potencialiais puolamaisiais pajėgumais, atlieka manevrus, nepaliekančius abejonių jų agresyviais ketinimais“, – teigė F. Parly.

Prezidentas E. Macronas planuoja ateinančiais metais išdėstyti šalies „kosmoso gynybos strategiją“. Tikimasi, kad specialus patariamasis komitetas pasiūlymų pateiks jau lapkritį.

„Jeigu nereaguosime, mūsų ryšiams, kariuomenės manevrams ir kasdienėms operacijoms iškils pavojus“, – sakė F. Parly.

Tačiau M. Zacharova teigė, kad Prancūzija „mėgina išnaudoti išgalvotą dingstį, kad pagrįstų būtinybę didinti gynybos potencialą kosmose ir kad šiuo tikslu būtų skirtas reikalingas finansavimas“.

„Tokie antirusiški žingsniai duoda visiškai kitokių rezultatų nei pageidaujama dvišalių santykių plėtrai, įskaitant pono Macrono pareiškimus, kad reikia iš naujo apsvarstyti Europos saugumo architektūrą ir dėl to aktyvuoti strateginį dialogą su Rusija“, – pridūrė URM atstovė.