Armėnija – prieigos prie jūros neturinti buvusi sovietinė Kaukazo respublika – nuo seno ginklais apsirūpina iš Maskvos, kuri taip pat užtikrina šios šalies saugumą jos konflikte su kaimyniniu Azerbaidžanu.

Tačiau Jerevanui pastaraisiais metais ginklus pirkti tenka iš Prancūzijos ir Indijos, mat Maskva nesugeba pristatyti ginkluotės, už kurią Armėnija jau yra sumokėjusi.

Rusija savo daugiau nei prieš trejus metus pradėtai invazijai Ukrainoje skyrė milžiniškus finansinius ir karinius išteklius, analitikų teigimu, tą neretai darydama kitų savo užsienio politikos įsipareigojimų sąskaita.

Kalbėdamas Jerevane kartu su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzoynianu surengtoje spaudos konferencijoje, Sergejus Lavrovas pripažino, kad kai kurias ginklų tiekimo sutartis vykdyti yra vėluojama arba jos yra perleistos kitiems tiekėjams, kaip priežastį nurodydamas, jo žodžiais tariant, egzistencinę konfrontaciją su Vakarais.

„Šiuo metu esame situacijoje, kurioje, kaip jau yra buvę mūsų istorijoje, esame priversti kovoti su visa Europa“, – aiškino S. Lavrovas, apkaltindamas Europos šalis „po nacių lozungais“ remiant Ukrainą.

„Mūsų draugai Armėnijoje supranta, kad tokiomis sąlygomis negalime laiku įvykdyti visų mūsų įsipareigojimų“, – dėstė jis.

Komentuodamas vis stipresnius Armėnijos karinius ryšius su kitais tiekėjais, tarp kurių yra ir Prancūzija, S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija neprieštaraus tam, kad Jerevanas pirktų ginklus iš trečiųjų šalių, tačiau sakė, kad toks sprendimas verčia susirūpinti dėl strateginės Armėnijos krypties.

„Kai sąjungininkas atsisuka į tokią šalį, kaip Prancūzija, kuri vadovauja priešiškai stovyklai ir kurios prezidentas atvirai kalba apie neapykantą Rusijai, tikrai kyla klausimų“, – teigė jis.

Šie jo komentarai pasigirdo tuo metu, kai Maskvos santykiuose su Jerevanu tvyro įtampa, mat Armėnija vis stiprina ryšius su Vakarais, tačiau tuo pat metu neatsisako ir formalios Rusijos sąjungininkės statuso.

Armėnija iš esmės įšaldė savo narystę Rusijos vadovaujamoje buvusių sovietinių šalių Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO).

Be to, Armėnija kaltina Rusijos taikdarius dėl to, kad jie nesugebėjo apsaugoti daugiau nei 100 000 etninių armėnų, kuriems teko bėgti iš Karabacho, kai 2023 m. Azerbaidžanas žaibiškai užpuolė ir perėmė šį regioną.