Akivaizdu, kad Kremliaus planai pavergti Europą per dujų plėtrą visiškai žlugo, mano Rusijos apžvalgininkas Anatolijus Nesmianas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirodė esąs toli gražu ne toks geopolitinis genijus, kokiu save įsivaizdavo. Jis pralaimėjo dujų karą, kurį pradėjo prieš Vakarus. Situaciją „Telegram“ pakomentavo A. Nesmianas, dar žinomas El Murido pseudonimu.

Dar 2008 metais „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris pažadėjo per 7–8 metus padidinti įmonės kapitalą iki 1 trilijono dolerių. Tai nepavyko. Be to, Rusijos energetikos milžinė dabar yra ant įsipareigojimų neįvykdymo slenksčio.

A. Nesmianas teigia, kad dar 2008 metais „Gazprom“ tikrai turėjo puikių perspektyvų. Bendrovė planavo padidinti bendrą „mėlynojo kuro“ tiekimo Europos rinkai apimtis iki rekordinių 300 mlrd. kubinių metrų ir tuo pačiu atimti iš Ukrainos tranzitinės šalies statusą. Tam Maskva tiesė dujotiekius, aplenkiančius Ukrainos teritoriją.

Rusai pradėjo statyti „Nord Stream 2“, pridedant dar 110 mlrd. kubinių metrų. 2015 m. bendras dujų tiekimas iš Rusijos Federacijos sudarė 150 mlrd. kubinių metrų per metus. Rusai, pasitelkę naujus projektus, ketino šias apimtis padvigubinti ir išbraukti Ukrainą iš tranzito sistemos. Jei tai būtų pavykę, Millerio prognozės galėjo išsipildyti. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Rezultatas apgailėtinas Rusijos atžvilgiu. Ukrainos tranzitas vis dar veikia ir tebėra labai svarbus. „Nord Stream 2“ projektas mirė, „Nord Stream“ tiekimo apimtys sumažėjo 80 proc. iki 20 mlrd. kubinių metrų per metus.

„Iš viso maždaug 75 mlrd. kubinių metrų per metus, iš kurių daugiau nei pusė yra Ukrainos tranzitas, dėl kurio išjungimo prasidėjo visas šurmulys“, – sakė A. Nesmianas.

Anot jo, dabar Maskva daro viską, kas įmanoma, kad priverstų Europą iš Rusijos Federacijos nupirkti iki 100 mlrd. kubinių metrų dujų. Europa nesutinka paimti daugiau nei 50 mlrd., suvokdama didžiulį energetinės priklausomybės nuo Maskvos pavojų.

„Dujų karą Kremlius visiškai pralaimėjo. Strategiškai tai yra visiškas ir besąlygiškas pralaimėjimas. Klausimas tik dėl pasidavimo – sunkus ar labai sunkus“, – sakė A. Nesmianas. Jis įsitikinęs, kad būtent dėl ​​šio jau pralaimėto karo Rusija perkelia tūkstančius savo karių į Ukrainos frontus.