Rusų politologas Igoris Panarinas pranašauja greitą Jungtinių Valstijų skilimą, o kitoje Atlanto pusėje mokslininkai tokį likimą prognozuoja pačiai Rusijai.
Kas taps paveldėtoju
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad 2015-aisiais, 2030-aisiais arba amžiui įpusėjus Rusija skils į šešias arba aštuonias valstybes, turėsiančias savo valiutas, sostines, vėliavas, diplomatus ir biudžetus. Šias prognozes analizavo rusų dienraščio "Moskovskij Komsomolec" žurnalistas Vladimiras Čuprinas.
Sankt Peterburgas gali tapti Rusijos šiaurės vakarų dalies sostine. Šis darinys turi galimybių integruotis į Vakarus. Juk ne veltui caras Petras I būtent čia iškirto langą į Europą. Kitiems regionams pasiseks ne taip – jie pateks į gretimų šalių įtakos zonas. Tolimuosiuose Rytuose karaliaus Kinija ir Japonija, o Kamčiatkoje, Čiukčių autonominėje apygardoje ir Sibire – Jungtinės Valstijos. Atskirais dariniais pavirs Pavolgė ir Šiaurės Kaukazas.
Didelio pasirinkimo Rusija neturi, rašo V.Čuprinas. Jos požeminiai turtai atiteks arba Europai ir JAV, arba Kinijai, kuri vis aktyviau skverbiasi į Rusijos ekonomiką.
Ar grėsmė, kad Rusija gali skilti, reali? Valstybės Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas neseniai pareiškė, kad dabar ji yra gerokai mažesnė, nei buvo 2000 m. Tačiau JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) išslaptintame pranešime dėstoma kitokia nuomonė. Sovietiniais laikais irgi mažai kas tikėjo panašiomis prognozėmis dėl SSRS likimo. Bet kai tik parduotuvių lentynos ištuštėjo, tai įvyko.
Nykstanti Rusija
Vakarų ekspertai apie Rusijos skilimą kalba remdamiesi šios šalies demografinėmis problemomis. Net padidinus gimstamumą ir pažabojus migraciją valstybės gyventojų skaičius vis tiek mažės ir amžiui įpusėjus nesieks nė 100 mln. Rusija pasidarys per didelė patiems rusams.
"Nykstanti Rusija" – taip šios šalies būklę įvertino JAV laikraštis "The Wall Street Journal". O buvęs JAV diplomatas leidinyje "The Washington Times" rašė: "Rusijos demografinės tendencijos rodo, kad 2050 m. daugumą šios šalies gyventojų sudarys musulmonai."
Bręstanti religinė nesantaika yra dar vienas destabilizuojantis veiksnys.
Pati kalta
Žinomas JAV politologas Zbigniewas Brzezinskis sakė, kad XXI a. JAV vystysis naudodamasi Rusija ir ant Rusijos griuvėsių. Kai kurie Vakarų politikai, pavyzdžiui, buvusi JAV valstybės sekretorė Madlen Albright, atvirai sako, kad naftos ir dujų turtingas Sibiras yra viso pasaulio turtas. Šiaurės jūros kelias neva irgi nėra Rusija, nes ji nesugeba čia pastatyti uostų ir prieplaukų. Visas pasaulis patiria daugybę nuostolių, nes laivai iš Atlanto vandenyno į Ramųjį priversti plaukti ne per Arkties vandenyną, o per Sueco ar Panamos kanalus. Ir viskas dėl to, kad Maskva nespėja paskui sparčiai besivystantį pasaulį, stabdo progresą.
Laikraštis "The Financial Times" rašė, kad Rusijos ekonomika per metus smuko 8,8 proc. Tai yra gerokai daugiau, nei buvo prognozuojama. Taigi ekonomikos krizė Rusijoje bus gilesnė, nei kas nors galėjo pagalvoti.
Dar visai neseniai šalies vadovai kūrė ambicingus planus sparčiai didinti bendrąjį vidaus produktą. Nustatytos šešios prioritetinės plėtros kryptys (aviacija, kosmosas ir kitos), kiekviena jų tarsi lokomotyvas turėjo traukti paskui save dar kelias gretimas ūkio sritis. Tačiau ekonomikos augimo laikais, kai į Rusiją plaukė milijardai dolerių, gaunamų už naftą, šalis nesugebėjo pertvarkyti savo ekonomikos. Esant krizei to padaryti neįmanoma.
Dolerių už naftą artimiausiais metais tikėtis neverta, o stambūs ir brangūs projektai, tokie kaip žiemos olimpinės žaidynės Sočyje, laukti negali. Taigi Rusijai teks rūpintis olimpiados objektais, įvaizdžiu pasaulio akyse, o ne savo ekonomika ir darbo vietų kūrimu. Ką žada tokia politika? Užsitęsusią krizę, padidėjusią socialinę įtampą, stiprėjančias separatistines nuotaikas.
"Liūdniausia yra tai, kad mes patys neatsisakome žaliavinio užkampio likimo, netgi juo džiaugiamės, – rašo V.Čuprinas. – Vargu ar pasaulyje atsirastų šalis, kur mes dar nenutiesėme naftos ar dujų vamzdžio."
Kasa duobę sau
Kai kuriais vertinimais, Vakarams Rusija ne tokia svarbi, nei buvo 1913 m. Ji neturi įprastinės ginkluotės, kuri padėtų atremti agresiją. Kariuomenė, kaip ir visuomenė, keičiasi, mažėja ir degraduoja. Trijų ar keturių tankų perdavimas kuriam nors pasienio batalionui yra tikras įvykis, apie jį pranešama prezidentui.
Kaip sąjungininkė Rusija irgi mažai ką domina. Kilus karui ji bus priversta griebtis branduolinio lagaminėlio, o toks scenarijus niekam nereikalingas.
Po nedidelio pergalingo karo su Gruzija ir dujų konflikto su Ukraina Rusija kai kam atrodo galinga, kaip niekada anksčiau. Bet atsižvelgus į sunkią ekonominę padėtį ir Šiaurės Kaukazo karštuosius taškus, kurių numalšinti iki šiol nepavyko, aiškėja, kad maištui tereikia mažos žiežirbos.
"Po daugelio metų, svarstydami Rusijos žlugimą, istorikai rašys apie Amerikos įtaką, jos agentus, kad CŽV nugalėjo FST (Federalinę saugumo tarnybą). Bet iš tikrųjų Rusijos skilimas amerikiečių mokesčių mokėtojams atsieis skatikus. Rusija viską daro savo rankomis, už milijonus pirkdama futbolininkus, leisdama savavaliauti oligarchams, didindama nedarbą ir mažindama gyventojų pajamas", – savo straipsnį "Rusijai lemta mirti" apibendrino V.Čuprinas.
Naujausi komentarai