Buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Markas Feiginas pripažįsta, kad Maskvos karas Ukrainoje šiuo metu yra tokioje fazėje, kad jo pabaigos reikėtų tikėtis ne per karinę, o per politinę prizmę.
„Istoriškai dažnai būdavo taip, kad valstybė palūždavo nuo savo pačios svorio – milžiniškos sistemos našta ilgainiui ją susilpnindavo ir atvesdavo prie pralaimėjimo“, – Vilniuje vykstančiame 14-ajame Laisvosios Rusijos forume kalbėjo buvęs deputatas.
Jo manymu, tam didžiausią poveikį gali turėti politinis išsekimas, kuris, pasak M. Feigino, dažniausiai turi lemiamą įtaką.
„Rusija politiškai šio karo neišlaikė, skirtingai nei Ukraina, kuri, priešingai, politiškai atsilaikė ir išlaikė savo valstybingumo kryptį net itin sudėtingomis sąlygomis“, – pridūrė Rusijos opozicionerius.
„Nori normalių pokyčių“
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Olehas Dunda prognozuoja, kad artimiausiu metu Rusijoje gali kilti naujas maištas, panašus į 2023 metų įvykius.
2023-iųjų birželį privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas surengė 24 valandas trukusį maištą, per kurį užėmė Rusijos karinės vadovybės pastatus pietiniame Rostovo mieste ir žygiavo į Maskvą, siekdamas nuversti šalies kariuomenės vadovus.
Praėjus dviem mėnesiams po to, kai atsitraukė ir prezidento Vladimiro Putino buvo išvadintas išdaviku, jis žuvo per lėktuvo katastrofą.
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Žygimanto Pavilionio, svarbi yra ir Rusijos opozicijos veikla, kuri kovoja su Kremliaus šeimininko valdymu.
„Stipriausi Rusijos žmonės yra tie, kurie kovoja prieš režimą – tie, kurie nori normalių pokyčių Rusijoje. Jie yra tikrieji lyderiai, siekiantys teisingos, normalios Rusijos“, – sakė jis.
M. Feigino teigimu, Rusijos ekonomika vis giliau grimzta į karo pasekmių liūną, pridurdamas, kad beveik visos ekonominės sritys susiduria su kriziniais reiškiniais.
„Didžioji dalis resursų nukreipta į karinę pramonę. Keičiasi biudžeto struktūra, energijos išteklių eksportas, vyksta prekybiniai konfliktai ir kiti procesai“, – antradienį forumo dalyviams sakė jis.
O. Dunda pripažįsta, kad vykstančios derybos tarp Rusijos ir Ukrainos dėl karo pabaigos, kurioms tarpininkauja Jungtinės Valstijos, iš esmės reikalingos tik tam, kad „būtų pakeistos karo taisyklės arba išspręsti konkretūs klausimai, pavyzdžiui, karo belaisvių apsikeitimai“.
Technologijų vystymas
Forumo dalyviai pripažįsta, kad tolesmė karo eiga priklausys nuo karinių technologijų pasiekimų, pridurdami, jog yra svarbus bendradarbiavimas tarp Europos valstybių.
O. Dundos teigimu, dabartinis Ukrainos ir Europos bendradarbiavimas šiuo metu apsiriboja tuo, „kas yra sandėliuose“, paskatindamas Senojo žemyno ir Kyjivo bendrus tyrimus ir vystymo programas, siekiant kurti technologijas pagal realius plataus masto invazijos poreikius.
„Nebūtina didinti gynybos biudžetų – reikia keisti prioritetus. Lėšas galima nukreipti nuo tradicinių, brangių, bet mažiau efektyvių sistemų į inovacijas ir bepiločių technologijų plėtrą. Už tą patį biudžetą galima sukurti modernesnę ir efektyvesnę kariuomenę“, – sakė jis.
Nuotoliniu būdu prie forumo prisijungęs Ukrainos politikos analitikas Tarasas Berezovecas sakė, kad karas mūšio lauke kasmet keičiasi, ir paragino Ukrainą šiuo metu sutelkti dėmesį į robotizuotų sistemų, vykdančių tokias funkcijas kaip minavimas, žvalgyba ir logistika, vystymą.
Net ir tęsiantis Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, esant minusinei temperatūrai, o gyventojams liekant be šildymo bei elektros, forumo dalyviai pripažino, kad ukrainiečių kovinė dvasia ir tikėjimas niekur nedingsta.
Visgi neseniai paskelbti Europos užsienio santykių tarybos sociologiniai tyrimai rodo kontrastą: optimistiškai į savo šalies ateitį žiūri tik apie 9 proc. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės gyventojų, Lenkijoje ir Estijoje ši dalis siekia apie 21–23 proc., o Ukrainoje – 58 proc., sakė O. Dunda.
