Rusija pirmadienį apkaltino Europos Sąjungą (ES) spaudus Bulgariją sustabdyti darbus dėl svarbaus, Kremliaus remiamo dujotiekio ir sakė, kad NATO plėtra į rytus yra „kontrproduktyvi“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog ES narės Bulgarijos sprendimas sustabdyti darbus dujotiekio „South Stream“ projekte rodo, kad blokas siekia atkeršyti dėl Ukrainos krizės.

„Neaišku, ko jie iš mūsų nori. Mano nuomone, dėl Ukrainos mes jau darome visa, kas būtina situacijai nuraminti“, – sakė S.Lavrovas po Turku mieste įvykusių derybų su Suomijos užsienio reikalų ministru Erkki Tuomioja (Erkiu Tuomioja).

„Kartais Briuselis vadovaujasi troškimu nubausti, troškimu atkeršyti, – sakė S.Lavrovas. – Kalbant apie ES politiką dėl Rusijos, nemanau, kad galima rasti kokių nors rimtų politikų, kurie pavadintų ją konstruktyvia“.

S.Lavrovas taip pat kritikavo NATO sprendimą stiprinti saugumą Rytų Europoje.

„Dirbtinis bandymas tęsti NATO plėtrą į rytus ir bet kuria kita kryptimi, toliau artinti karinę infrastruktūrą sienų, įskaitant Rusijos sienas, link, neabejotinai yra kontrproduktyvus ir prieštarauja įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė NATO narės“, – sakė jis.

Pasak Rusijos diplomatijos vadovo, ES turėtų liautis spausti Ukrainą rinktis tarp Rusijos ir Vakarų, vietoje to visos trys šalys turėtų rasti būdą bendradarbiauti trišaliu formatu.

„Mes vis dar manome, kad tai būtų idealus kelias į priekį“, – sakė S.Lavrovas.

Vokietija mato, kad visos šalys yra „pasiruošusios“ sušvelninti Ukrainos krizę

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) po trišalių derybų su Rusijos ir Lenkijos kolegomis antradienį pareiškė, jog visos šalys atrodo pasirengusios švelninti konfliktą Ukrainoje, tačiau Maskva perspėjo, jog kol kas nėra jokių ženklų, kad kovos rimtų.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Kremlius sveikina Ukrainos sprendimą sukurti humanitarinius koridorius separatistiniuose šalies rytuose, tačiau pabrėžė, jog Maskva dar nemato jokių krizės mažėjimo ženklų.

Abu ministrai kalbėjo spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta po jų susitikimo su lenkų kolega Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu) Sankt Peterbuge, ieškant būdų, kaip nutraukti du mėnesius nesiliaujantį kraujo liejimą rytiniuose Ukrainos rajonuose.

„Matau, kad visos šalys yra pasiruošusios imtis veiksmų krizės Ukrainoje deeskalavimui“, – sakė Vokietijos ministras po derybų žurnalistams.

Jis pakartojo savo ankstesnį pareiškimą, kad mato „šviesą tunelio gale“.

„Nesakau, kad mes radome būdą, kaip įveikti krizę, bet (jos) eskalavimas užleido vietą naujai atmosferai“, – sakė W.F. Steinmeieris, kurio žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą.

„Ukrainoje įvykę rinkimai rodo, kad dauguma palaiko šalies prezidentą ir dauguma pasisako už Ukrainos vienybę, – kalbėjo jis. – Visa tai yra galimybė imtis naujų veiksmų krizei įveikti“.

Pasak S.Lavrovo, Ukrainos sprendimas sukurti humanitarinius koridorius, kuriais civiliai gyventojai galėtų pasitraukti iš konflikto apimto regiono, yra „žingsnis teisinga kryptimi“.

„Girdėjome, kad (prezidentas Petro) Porošenka pranešė apie humanitarinių koridorių sukūrimą tiems, kurie nori išvykti iš Donecko ir Luhansko sričių ir pasislėpti kitose Ukrainos srityse. Mes tai sveikiname“, – sakė S.Lavrovas.

„Taigi, – tai yra žingsniai teisinga kryptimi, kaip ir tai, ką prezidentas Porošenko kalba apie savo ketinimus. Turiu galvoje ugnies nutraukimą ir tikro dialogo pradėjimą“, – pridūrė ministras.

Tačiau jis nepritarė Vokietijos vyriausiojo diplomato nuomonei, kad įtampa Ukrainoje slūgsta.

„Deja, kol kas dar taip nėra“, – sakė S.Lavrovas.

Jis išreiškė viltį, kad Ukraina po pranešimo apie humanitarinių koridorių sukūrimą Ukraina nuspręs paskelbti paliaubas.

Ministras pridūrė, jog Ukraina gali nevaržoma pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, bet perspėjo, kad Maskva bus priversta ginti savo rinką įvesdama tarifus.

„Žinoma, Ukrainos žmonės gali patys pasirinkti“, – sakė S.Lavrovas.