Per praėjusių 13 metų benzino suvartojimas išaugo šalyse, kuriose buvo mažinami mokesčiai ar didinamos subsidijos, teigiama žurnale „Nature Energy“ paskelbtose tyrimo išvadose. Nors tokių priemonių ėmėsi tik trečdalis analizuotų šalių, to pakako pasiekti bendrą rezultatą – grynąjį benzino apmokestinimo sumažėjimą.

„Nepaisant visų įsipareigojimų kovoti su klimato kaita, vyriausybėms nesiseka mažinti iškastinio kuro naudojimą, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kalifornijos universiteto profesorius Michaelas Rossas (Maiklas Rosas). – Pasauliniu lygmeniu mes judame ne ta kryptimi.“

Pagal 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą 196 šalys įsipareigojo neleisti pasauliniam klimatui šilti daugiau nei dviem laipsniais Celsijaus. Mokslininkai sako, kad tokį tikslą pasiekti įmanoma tik tokiu atveju, jei pasaulinė ekonomika greitai pereis prie švaresnės energijos.

Pasaulinei temperatūrai padidėjus vos vienu laipsniu, Žemėje jau fiksuojamos karščio bangos, sausra, potvyniai ir galingos audros bei kylantis vandenynų vanduo.

Ekspertai jau ne kartą pabrėžė, kad būtina mažinti subsidijas naftai, dujoms ir anglims. Tokioms priemonėms pritaria ir ragina jų imtis Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, JT klimato kaitos ekspertų grupė bei Tarptautinė energetikos agentūra (IEA).

Tačiau iškastinio kuro subsidijų mastas išlieka didžiulis. 2014 metais ši suma siekė beveik pusę trilijono JAV dolerių (470 mlrd. eurų), rodo IEA duomenys. TVF duomenys rodo, kad tiesioginės subsidijos vartotojams 2015 metais buvo vertinamos 333 mlrd. JAV dolerių.

Kaltina naftos eksportuotojus

Kiek šalys apmokestina ar subsidijuoja benziną paskaičiuoti yra sunku, sako mokslininkai. „Daugelis mokesčių ir subsidijų yra netiesioginiai arba paslėpti valstybinių įmonių biudžetuose“, – sako M. Rossas.

O kai kurios šalys paskelbia apie reformas, tačiau taip jų ir neįgyvendina, pridūrė jis.

Savo tyrimo metu M. Rossas su komanda išanalizavo mėnesinius 13 metų benzino kainų 157-iose šalyse duomenis. Šioms šalims tenka 97 proc. pasaulio gyventojų. Jos taip pat išmeta 98 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Vėliau 2015 metų duomenis jie palygino su 2003 metų pradžios duomenimis ir pažiūrėjo, kurios šalus didino ar mažino mokesčius ir subsidijas.

„Pagrindinė problema – naftą eksportuojančios šalys“, – sakė M. Rossas, konkrečiai įvardindamas Nigeriją, Alžyrą, kelias Persijos įlankos regiono šalis bei Anglą.

Kritikos teko ir Jungtinėms Valstijoms, kur, nepaisant didelių mokesčių, „federalinis akcijas benzinui paskutinį kartą buvo padidintas 1993 metais“. Be to, JAV išlieka didžiausia pasaulyje naftos vartotoja.

O Kinija giriama už sparčiausią perėjimą prie švarios energijos, nepaisant to, kad šalis ir toliau stato naujas anglimis kūrenamas elektrines. Daugiausia tokius pokyčius skatins gyventojų kvėpavimo takų ligos bei spūstys keliuose.

„Kinija išsiskiria kaip šalis, įgyvendinanti daugiausia svarių reformų“, – sakė M. Ossas.