Nuo sausio 1-osios Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos piliečiai susidurs su „Brexito“ tikrove: pasibaigus pereinamajam laikotarpiui vėl atsiras tikrinimai prie sienų, kurių nebuvo dešimtmečius.

Nuo pirmosios Naujųjų metų dienos ES britus laikys „trečiosios šalies“ piliečiais, nebeturinčiais judėjimo laisvės, susijusios su darbu, studijomis ar kitais reikalais bet kur bloko teritorijoje.

Britanija savo ruožtu prie sienų tikrins ES piliečius, kaip tikrina visus kitus užsieniečius.

ES piliečiai, įrodę, kad gyvena Britanijoje, ar britai, jau gyvenantys ES šalyse, teoriškai išlaikys savo teises pagal 2019 metų pabaigoje sudarytą išstojimo susitarimą.

Turistai

Turistai iškart pajus tam tikrus pokyčius, neskaitant jau dabar keliones varžančių kovos su pandemija priemonių. Tačiau abi šalys sutarė, kad keliauti bus galima be vizų, nebent ateityje būtų nuspręsta kitaip.

Vis dėlto ES nebepraleis britų pasų per savo automatinius elektroninius vartus, todėl prie postų, kur pasus tikrina pareigūnai, gali susidaryti ilgesnės keleivių eilės.

Į bloką atvykstančių britų pasai turės būti galiojantys dar mažiausiai pusę metų. Bendrijoje britai galės būti 90 dienų per 180 dienų periodą, be to, pareigūnams paprašius turės parodyti kelionės draudimo dokumentus ir atgalinį bilietą, įrodyti, kad turi pakankamai lėšų.

Į JK vykstantys europiečiai iki spalio galės naudotis nacionalinėmis asmens tapatybės kortelėmis, bet vėliau bus galima naudotis tik pasais. Britanijoje europiečiai galės būti iki pusės metų.

Pagal dabartines gaires ES piliečiai galės toliau naudotis Britanijos elektroniniais vartais.

Teisti asmenys gali būti neįleisti, o europiečio šeimos nariams, neturintiems ES pilietybės, gali reikėti vizos – tai priklausys nuo to, kokios šalies piliečiai jie yra.

Airijos piliečiams JK taiko atskirą tvarką pagal beveik šimtmečio senumo dvišalį susitarimą, numatantį judėjimo tarp Britanijos ir Airijos laisvę.

Europiečiai galės toliau vežiotis augintinius su ES pasais – svarbu, kad galiotų skiepas nuo pasiutligės.

Darbo kelionės

Kontrolė prie sienos verslo keleiviams yra tarp daugybės ES ir JK dar neišspręstų klausimų.

Europos Sąjungoje konferencijose ar susitikimuose dalyvausiantiems britams tikriausiai nereikės vizų, jei jie negaus užmokesčio ir neteiks paslaugų.

Tačiau kitiems JK verslo keliautojams, įskaitant darbdavio į užsienį siunčiamus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, gali reikėti vizos ir/ar leidimo dirbti pagal atskirų ES narių įstatymus.

Taip pat bus tam tikrų aplinkybių dėl mokesčių ir socialinės apsaugos.

Tam tikros paslaugos ar kompanijų nuosavybės teisės tose šalyse gali būti neprieinamos ES pilietybės ar leidimo gyventi neturintiems asmenims, taip pat tiems, kas neturės nacionalinių licencijų. Įvežamoms prekėms gali reikėti muitinės deklaracijų.

Be ES ir JK susitarimo Britanija tikriausiai taikys savo dabartines taisykles, galiojančias tam tikroms privilegijuotoms šalims. Tai reiškia, kad vizos reikės norint dirbti, bet nereikės norint trumpam atvykti į konferenciją ar mokymo programą.

Pagal tas pačias taisykles darbo pasiūlymą turintys ES piliečiai turėtų įrodyti, kad kalba angliškai ir gaus minimalią algą. Už kvalifikuotą darbą turi būti mokama mažiausiai 26,5 tūkst. svarų (29,6 tūkst. eurų), o už darbą, kuriam atlikti trūksta žmonių – 20 480 svarų (22,8 tūkst. eurų).

Studentai ir universitetai

Nuo sausio į Britaniją vyksiantiems ES studentams reikės vizos ilgesniems nei pusės metų kursams, be to, jie turės mokėti didesnius mokesčius už mokslą. Mokesčiai bus keturiskart didesni tokiems laipsniams kaip medicinos ar verslo administravimo magistras prestižiniuose universitetuose gauti.

JK universitetai nuogąstauja, kad tokia didelė našta privers daugelį Europos studentų rinktis ES švietimo institucijas, kurių dalyje mokslas yra nemokama, o britų įstaigos patirs didelių finansinių nuostolių.

Britų universitetai taip pat sako, kad jau dabar jų nepriima į ES universitetų vadovaujamus tyrimų projektus.

Kaip parodė JK parlamento studija, 2018–2019 mokslo metais britų universitetuose studijavo 143 tūkst. ES studentų.

Tarptautiniams studentams Britanija yra antras pagal populiarumą pasirinkimas po JAV. 2015 metais tarptautiniai studentai į JK ekonomiką įdėjo 25,8 mlrd. svarų (29 mlrd. eurų).

Be ES ir JK susitarimo britų studentai negalėtų dalyvauti ES subsidijuojamų mainų programoje „Erasmus+".

Britų studentai, norintys vykti į ES universitetus, kai kuriose šalyse turės mokėti didesnius mokesčius ir gauti vizą, kuri daugeliu atvejų apribos teisę dirbti.

Emigrantai

Maždaug 1,3 mln. ES šalyse jau gyvenančių britų ir daugiau kaip 4 mln. JK gyvenančių ES piliečių teisės likti yra apsaugotos 2019 metų išstojimo susitarimu.

Tie, kas po sausio 1-osios norės emigruoti, susidurs su visai kitokia situacija.

Britai, pavyzdžiui, yra seniai pamėgę Ispaniją, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją kaip vietas gyventi ir dirbti ar leisti pensijos metus.

Tačiau pasibaigus judėjimo laisvei jie turės įveikti tas pačias kliūtis kaip ir kitų „trečiųjų šalių“ piliečiai. Tarp šiais atvejais taikomų reikalavimų dažnai būna sveikatos draudimas, reikiamos pajamos, kalbos įgūdžiai.

Net tie britai, kurių statusas bus reglamentuojamas pagal išstojimo susitarimą, nebeturės automatinių teisių į kitą ES šalį ir tokiais atvejais susidurs su nacionaliniais imigracijos įstatymais.

Britanija savo ruožtu nuo 2021 metų taikys taškų sistemą, pagal kurią europiečiams bus daug sunkiau emigruoti į JK. Bus vertinami amžius, anglų kalbos įgūdžiai, lėšos, bus reikalaujama mokėti sveikatos apsaugos priemoką, ribojami kai kurie imigracijos kanalai.