Jei derybos per stebuklą baigtųsi paliaubomis, o vėliau taikos susitarimu, naujam karui įsiplieksti būtų sunku. Leidinys „Financial Times“ atskleidė, kad jei Rusija sulaužytų paliaubų ar taikos susitarimą, sulauktų bendro Europos ir JAV karinio atsako.
Pasak ekspertų, jei per 72 valandas, nuo pirmųjų atakų, Rusijos veiksmai vėl atsinaujintų – į karą įsitrauktų ir JAV kariuomenė.
„Politinė diplomatinė pergalė prieš priešišką šalį, kad Rusija tvirtai matytų, jog JAV ir Europa yra pasirengusi“, – teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Svarbiausias veiksnys – tiesioginis JAV dalyvavimas. Dar prieš gerą pusmetį tai atrodė visiškai nerealu, bet pastaruoju metu amerikiečių derybinė pozicija yra pasikeitusi“, – tvirtino Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau, pasak buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, džiaugtis dar anksti.
„Tai ne pirmą kartą vyksta. Tie pareiškimai baigdavosi niekuo. Nenoriu pasakyti, kad ir dabar bus tas atvejis, labai norėtųsi palinkėti, kad taip nebūtų, bet mes turime palaukti daugiau veiksmų“, – komentavo jis.
Tiesa, kai kuriems kyla klausimų, kiek įsitrauktų Europos šalys ir kiek joms padėtų amerikiečiai. Be to, yra abejonių, ar ta pati Europa pasiruošusi kariniams veiksmams, jei to prireiktų.
„Šiuo metu nei Jungtinė Karalystė, nei kitos valstybės, kurios pasirašė memorandumą, tokių pajėgumų neturi. Viskas skamba kiek teoriškai“, – neslėpė Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas.
Negana to, neaišku, kokie bus algoritmai. Pavyzdžiui, kas nuspręs, pažeista taika ar ne, nes Rusija iki šiol įžūliai kratosi atsakomybės ir kaltę verčia ukrainiečiams.
„Ar turime pakankamai žvalgybos informacijos? Ar žvalgybinė informacija yra patikima? Ar patikėsime ja? Pasirinksime netikėti ja ir nedislokuosime pajėgų, taigi, duodama daug laisvės manevrui“, – sakė G. Jeglinskas.
Esminė problema – norint, jog Vakarų garantijos Ukrainai įsigaliotų, paliaubas reikia pasiekti.
„Iki taikos dar labai toli, nes sąlygų ten yra daug“, – tikino buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kol kas Rusija vis dar atakuoja Ukrainos miestus, o Ukraina ginasi – numušinėja raketas, naikina rusų karinę techniką fronte.
„Pirmiausia reikia pasiekti paliaubas. Rusija matydama, kad Ukraina gali sulaukti pakankamai rimtų saugumo įsipareigojimų, bus suinteresuota neleisti pasiekti paliaubų“, – aiškino L. Kojala.
Rusija jau pareiškė, kad kalbėdami apie garantijas Ukrainai Vakarai nekalba apie garantijas Rusijai.
„Jokių ženklų, kad rusai paliaubų norėtų – pastatė savo šalį ant karo ekonomikos, imperializmas ir toliau visuomenėje vienintelis vaistas nuo nepasitenkinimo Vladimiro Putino režimu“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Tiesa, yra nuomonių, kad Rusiją priversti sudaryti paliaubas galėtų prastėjanti ekonominė situacija. Čia vilčių teikia JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Indija rusišką naftą pakeis venesuelietiška.
„Jei tikrai sutarta su Indija dėl naftos, tai būtų didžiulis smūgis“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Praėjusiais metais Rusijos pajamos iš energetikos žaliavų eksporto sumažėjo penktadaliu lyginant su 2024 metais. Dabar augantis spaudimas Indijai ir kitoms šalims, tikėtina, dar labiau mažins pajamas, tad Rusijos karo mašina buksuos“, – tvirtino L. Kojala.
