Tikimasi, kad per susitikimą Londone bus pasiekti pirmieji K. Starmerio ne kartą skelbto JK ryšių su kaimynėmis Europoje „perkrovimo“ rezultatai. Šeštadienį Dauning Strytas paskelbė, kad leiboristų lyderis sudarys susitarimą su 27 ES narėmis dėl „sustiprintos, į ateitį orientuotos partnerystės“. K. Starmeris sakė, kad tai būtų „naudinga mūsų darbo vietoms, mūsų sąskaitoms ir mūsų sienoms“.

Derybos vyko siekiant išspręsti ginčus dėl įsisenėjusių problemų, įskaitant žvejybos teises ir jaunimo mobilumą, tačiau derybininkai tikisi pasirašyti bent jau susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje. Tai būtų simbolinis žingsnis atverčiant naują puslapį po priešiškumo, kilusio Didžiajai Britanijai 2020 m. sausį išstojus iš bloko. „Britanija tikrai nori suartėti su ES ekonominiais klausimais“, – sakė vienas Europos diplomatas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Pašalinti kliūtis

K. Starmeris, atėjęs į valdžią per pernai liepą vykusius visuotinius rinkimus, nori glaudesnių santykių su ES nei tie, dėl kurių skausmingai derėjosi dabar iš valdžios išstumti toriai. Vis dėlto jis nubrėžė kelias raudonąsias linijas, kurių sakė neperžengsiantis. Nesutariama dėl kai kurių ES reikalavimų, o konservatoriai jau kritikuoja šį „perkrovimą“ kaip „pasidavimą“.

Jei derybininkai įveiks paskutines kliūtis ir bus pasirašyta „Saugumo ir gynybos partnerystė“, tai bus svarbiausias K. Starmerio ir ES vadovų Ursulos von der Leyen, Antonio Costos ir vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas pirmadienio susitikimo akcentas. Pirmadienį tikimasi dar dviejų dokumentų – bendro Europos solidarumo pareiškimo ir Bendro abipusio supratimo,  numatančio priemones sumažinti kai kurias dėl „Brexito“ atsiradusias kliūtis prekybai.

Derybos vyksta ES ir Didžiajai Britanijai skubant persiginkluoti Rusijos grėsmės akivaizdoje ir baiminantis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepadės apginti Europos.

Gynybos partnerystė turėtų reikšti reguliaresnes saugumo derybas, galbūt Didžiosios Britanijos prisijungimą prie ES karinių misijų ir galimybę Londonui pasinaudoti bloko kuriamu 150 mlrd. eurų gynybos fondu. Vis dėlto daug kas turės būti aptarta vėliau, pavyzdžiui, norint suteikti JK ir jos gynybos pramonei nevaržomą prieigą prie ES programų, reikės kito susitarimo.

Didžioji Britanija jau ir taip palaiko ryšius gynybos srityje su 23 ES šalimis NATO narėmis, todėl gynybos paktas laikomas lengviausiai pasiekiamu susitarimu.

Žuvys ir mobilumas

K. Starmeris atmeta galimybę vėl prisijungti prie muitų sąjungos ir bendrosios rinkos, tačiau leido suprasti, kad JK pasirengusi derintis prie ES maisto ir žemės ūkio produktų srityje. Ministras Europos reikalams Nickas Thomasas-Symondsas, JK vyriausiasis derybininkas, sekmadienį pareiškė, kad vyriausybė linkusi laikytis ES taisyklių kai kuriose srityse, tačiau tikrai nori „mažinti biurokratiją, visus reikalingus sertifikatus“. Sekmadienį interviu BBC jis minėjo maistą, kuris pūva sunkvežimiams valandų valandas laukiant prie sienos.

ES diplomatai siekia, kad Didžiosios Britanijos vandenys būtų atviri Europos žvejams mainais į sumažintą kai kurių maisto produktų importo iš JK kontrolę.

K. Starmeris taip pat nesutinka sugrąžinti laisvą judėjimą, nors yra pasirengęs aptarti riboto jaunimo mobilumo programą, kuri leistų kai kuriems Didžiosios Britanijos ir Europos 18–30 metų asmenims mokytis ir dirbti JK ir ES. Šiuos pokyčius K. Starmeris vertina atsargiai, atsižvelgdamas į didėjančią paramą Nigelo Farage'o prieš imigraciją ir ES nusistačiusiai Reformų partijai.