Tai jis nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime, reaguodamas į socialiniuose tinkluose kilusį ažiotažą dėl 2021 metų įvykių.
„Būtent Rusija teikė pasiūlymus apriboti karinį aktyvumą Rusijos ir NATO pasienyje. Mano pasiūlymas buvo surengti NATO ir Rusijos tarybą, kurioje, žinoma, dalyvautų visos sąjungininkės, įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją. Mano tikslas buvo rasti būdų, kaip deeskaluoti pavojingą situaciją dėl Rusijos karinio buvimo, apie tai informavau ir (Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų) Lavrovą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Istorija rodo, kad aš visada buvau asmeniškai įsipareigojęs ginti mūsų Baltijos sąjungininkes, visas sąjungininkes, ir remti Ukrainą“, – pabrėžė jis.
Prieš savaitę M. Oidsalu paskelbė beveik prieš pusmetį išleistų J. Stoltenbergo memuarų apžvalgą, kurioje teigė, kad 2021 metais derybose su Rusija J. Stoltenbergas buvo atviras diskusijoms dėl karių išvedimo iš Rytų Europos ir net savotiškos „buferinės zonos“ sukūrimo, neįtraukiant Baltijos šalių.
Nemažai žiniasklaidos priemonių pasidalino šiuo straipsniu.
Latvijos užsienio reikalų ministerija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl publikacijos atgarsių ir pavadino tai dezinformacijos ataka.
Latvijos ambasadorius prie NATO Maris Riekstinis pareiškė, kad Aljansas niekada nesiūlė Rusijai jokios savo valstybės narės teritorijos kaip savotiškos buferinės zonos, o J. Stoltenbergas savo memuaruose taip pat aiškiai rašo, kad organizacijai nepriimtina išvesti savo pajėgas iš Rytinio flango šalių, nes NATO neturi dviejų kategorijų valstybių narių.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė socialiniuose tinkluose teigė, kad „šiuo metu Latvijoje vyksta tikslinga dezinformacijos ataka prieš NATO, greičiausiai veikiant Rusijos naratyvams“.
Naujausi komentarai