1 340 km ilgio sieną su Rusija turinti Suomija 2023-iaisiais tapo NATO nare, taip nutraukdama dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą. Tokį sprendimą ji priėmė po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Suomijos verslo ir politikos forumo (EVA) atlikta apklausa rodo, kad tik 32 proc. respondentų mano, kad NATO saugumo garantijos yra tokios tvirtos, kad niekas nedrįstų panaudoti karinės jėgos prieš Aljanso narę.

Lyginant su 2023-iųjų rudenį EVA atlikta apklausa, 53 proc. respondentų tada teigė manantys, kad jokia kita šalis nepuls NATO valstybės narės. 

„Pasitikėjimas NATO saugumo garantijomis nebėra toks akivaizdus kaip anksčiau. Šio pokyčio priežastis – Donaldo Trumpo išrinkimas Jungtinių Valstijų prezidentu“, – pareiškė EVA.

EVA vyriausiasis redaktorius Sami Metelinenas išplatintame pranešime teigė, kad D. Trumpo pareiškimai NATO šalių atžvilgiu neliko nepastebėti Suomijos visuomenės.

Pernai respublikonas perspėjo, kad gali leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui daryti ką tik nori su NATO šalimis, kurios neskiria pakankamai lėšų gynybai.

66 proc. suomių teigia, kad jų šalies narystė NATO yra teigiamas dalykas. Tačiau, lyginant su praėjusių metų lapkritį EVA atliktos apklausos rezultatais, šis skaičius sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Be to, šis skaičiui yra žemiausias nuo 2022-ųjų gegužės, kai Suomija pateikė paraišką įstoti į NATO.

Pranešama, kad 53 proc. apklaustųjų nemano, jog narystė Aljanse garantuoja, kad kitos šalys padės Suomijai kilus realiai krizei. 

Naujausia EVA apklausa buvo atliekama nuo kovo 12 iki kovo 24 dienos.

Buvo apklausta 2 070 respondentų, kurie buvo 18-os metų ir vyresni. Paklaidos riba – nuo 2 iki 3 procentinių punktų. Į apklausą nebuvo įtraukti Alandų salų gyventojai.