Suomijos premjerė ragina greitai ratifikuoti stojimo į NATO protokolą: pritaria ne visos šalys | Diena.lt

SUOMIJOS PREMJERĖ RAGINA GREITAI RATIFIKUOTI STOJIMO Į NATO PROTOKOLĄ: PRITARIA NE VISOS ŠALYS

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) trečiadienį pareiškė besitikinti, kad NATO narės „kaip įmanoma greičiau“ ratifikuos Helsinkio stojimo į Aljansą protokolą.

Premjerė pripažino, kad yra „tam tikrų spręstinų klausimų“, kilusių Suomijai ir Švedijai nusprendus drauge pateikti paraiškas, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

„Norime užtikrinti, kad kiekviena NATO valstybė narė kaip įmanoma greičiau ratifikuotų mūsų paraišką“, – žurnalistams sakė S. Marin po Romoje surengtų derybų su Italijos premjeru Mario Draghi (Marijumi Dragiu).

„Manau, kad tai yra pagrindinis klausimas kalbant apie saugumą: kuo greitesnis ratifikavimo procesas būtų geriausia saugumo garantija Suomijai ir Švedijai šiame etape“, – pridūrė ji.

M. Draghi savo ruožtu išreiškė Italijos paramą abiem šalims.

„Norime paspartinti vidaus procedūras, kad narystė įsigaliotų kuo greičiau“, – pabrėžė jis.

Teikdami stojimo į NATO paraiškas, Helsinkis ir Stokholmas atsisako daugelį metų vykdytos neutralumo politikos. Šis žingsnis gali virsti reikšmingiausia transatlantinės organizacijos plėtra per pastaruosius dešimtmečius.

Turkija priešinasi

Tačiau tokiems siekiams priešinasi NATO narė Turkija, grasinanti blokuoti paraiškas, nes abi Šiaurės šalys esą suteikia prieglobstį Ankarai priešiškoms ginkluotoms grupuotėms.

S. Marin teigė abejojanti, jog formali Suomijos narystė „daug ką pakeis“, nes jos šalis ir taip glaudžiai bendradarbiauja su NATO.

Vis tik ji pabrėžė, kad Helsinkis būtų naudingas Aljansui, nes „jau dabar turime labai gerus gynybos pajėgumus“.

„Tačiau manau, kad svarbu būti 5-ojo straipsnio, užtikrinančio bendrą saugumą, dalimi. Tai yra svarbus klausimas, kodėl teikiame paraišką dėl narystės NATO“, – pridūrė premjerė.

Žiniasklaida: Ankara parengė reikalavimų sąrašą

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš dešimties reikalavimų, kuriuos, kaip pranešama, ji prašys Švedijos ir Suomijos įvykdyti prieš pritardama jų narystei NATO.

Laikraštis „Sabah“ paskelbė sąrašą, kuriame abi Šiaurės šalys raginamos nutraukti bet kokią finansinę paramą su Kurdistano darbininkų partija (PKK) susijusioms grupuotėms ir Sirijos kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko susijusiais su uždrausta grupuote.

Taip pat reikalaujama, kad šios šalys nutrauktų ryšius su Sirijos kurdų grupuotės nariais.

Pasak „Sabah“, Ankara taip pat nori, kad abi šalys paspartintų Turkijos ieškomų įtariamųjų, kaltinamų terorizmu, ekstradicijos procedūras.

Į sąrašą taip pat įtrauktas reikalavimas, kad Švedija užkardytų tai, ką „Sabah“ vadina „dezinformacijos“ kampanija prieš Turkiją, kuriai vadovauja pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), Ankaros teigimu, prisidėjusio prie 2016 metų bandymo įvykdyti perversmą, šalininkai. Daugelis F. Guleno judėjimo pasekėjų pabėgo į Švediją.

Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė

Tuo tarpu Čekijos vyriausybė vienbalsiai pritarė Suomijos ir Švedijos narystei NATO, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai šios šalys pateikė savo prašymus.

Ministras pirmininkas Petras Fiala trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Šiaurės šalių sprendimą prisijungti prie Aljanso. Jis pridūrė, kad jų kariuomenės visiškai atitinka visus būtinus stojimo kriterijus.

Stojimo protokolus dar turi ratifikuoti abeji Čekijos parlamento rūmai, o tai turėtų įvykti netrukus.

P. Fiala sakė, kad nenumato jokių kliūčių, nes valdančiosios partijos turi daugumą abejuose parlamento rūmuose.

J. Bidenas pareiškė palaikąs Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis

Prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė tvirtą paramą Suomijos ir Švedijos siekiui įstoti į NATO Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje ir per paraiškų teikimo procesą pasiūlė JAV paramą „agresijos“ atveju.

„Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui ir kad atgrasytų nuo agresijos arba agresijos grėsmės“, – sakoma J. Bideno pranešime.

J. Bidenas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priimsiantis Suomijos prezidentą Sauli Niinisto ir Švedijos ministrę pirmininkę Magdaleną Andersson, sakė „nekantriai laukiantis dirbti su JAV Kongresu ir NATO sąjungininkėmis, kad Suomija ir Švedija greitai būtų priimtos į stipriausią per istoriją gynybos Aljansą. „Aš nuoširdžiai sveikinu ir tvirtai palaikau istorines paraiškas“, – sakė J. Bidenas.

Abi šalys oficialiai įteikė paraiškas anksčiau trečiadienį. Nors dauguma sąjungininkių šiltai sutiko šiuos siekius, Turkija, kaip ir visos NATO narės turinti teisę vetuoti šalies kandidatavimą, pareiškė prieštaravimus, o Briuselyje susitikę ambasadoriai negalėjo susitarti oficialiai pradėti narystės derybų.

Prezidentas: Kroatija turėtų pamėginti užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius trečiadienį pareiškė norįs, kad jo šalis pasektų Turkijos pavyzdžiu ir bandytų užkirsti kelią Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO.

Z. Milanovičius su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi yra įsivėlęs į aštrų žodinį ginčą dėl keleto klausimų, įskaitant tai, ar pritarti trečiadienį Švedijos ir Suomijos pateiktoms NATO paraiškoms.

Z. Milanovičius nori, kad prieš Kroatijos parlamentui ratifikuojant dviejų Šiaurės šalių stojimo į NATO protokolus, būtų pakeistas kaimyninės Bosnijos rinkimų įstatymas ir Bosnijos kroatams būtų lengviau išrinkti savo atstovus į vadovaujančius postus.

Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė paraiškas įstoti į NATO, abiem šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui.

 

 

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Rusu okupantus sunaikinti

Rusija bijo Suomijos, nes tie iszude apie puse milijonu rusu kareiviu. Ta pati dabar daro ir malaciai ukrainieciai gindamiesi nuo zudiku prievartautoju okupantu rusu.

Jėga

Sustiprėję vakkarai yra tironų ir jų pakalikų siaubas.

n e s k u b ė k i t e ir neapsigaukite,

įstojus į MĖŠLĄ nebūsite s a u g e s n i , gal tik pradžioje bus š i l č i a u.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS