Europos valstybės siekia, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas būtų išsaugoti, Suomijos televizijos kanalui MTV3 sakė A. Stubbas.

„Tačiau tikrovė yra tokia, kad taika gali būti ir gera, ir bloga, ir koks nors kompromisas“, – teigė jis.

„Tikrovė yra tokia, kad ir mes, suomiai, turime ruoštis akimirkai, kai bus pasiekta taika, o visos teisingos taikos sąlygos, apie kurias tiek daug kalbėjome pastaruosius ketverius metus, greičiausiai nebus įvykdytos“, – tęsė jis.

Jis nedetalizavo, ką neteisinga taika reikštų Suomijai, kuri turi 1 340 km ilgio sieną su Rusija.

Šiaurės Europos valstybė savo rytinę sieną su Rusija uždarė 2023-iųjų gruodį, didėjant įtampai tarp dviejų šalių dėl Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą.

A. Stubbas. palaikantis glaudžius ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), tiek su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, teigė, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis paaiškės, ar diplomatinės pastangos užbaigti karą bus sėkmingos.

A. Stubbas taip pat sakė manantis, kad Jungtinės Valstijos siekia ekonominės naudos iš taikos Ukrainoje.

„Tokia realybė. Esame situacijoje, kurioje Jungtinės Valstijos tarpininkaudamos taikos procese, taip pat investuoja į įvairius sandorius, pavyzdžiui, į mineralinius išteklius Ukrainoje. Gali būti, kad sprendimas dėl sričių taip pat kažkaip susijęs su prekyba“, – svarstė jis.

Jis skeptiškai įvertino perspektyvą, kad Rusija pritars naujausiai kovų nutraukimo plano versijai, tačiau teigė, kad „mes judame link tam tikrų paliaubų ir taikos“.

A. Stubbas sakė, kad praėjusį mėnesį paskelbtą pradinę 28 punktų JAV plano versiją buvo sunku skaityti.

Buvo manoma, kad ruošiant pradinį planą, kuriuo buvo numatomas daugelio Kremliaus maksimalistinių reikalavimų įgyvendinimas, dalyvavo Rusija, nors Vašingtonas tai neigė.