Kraštutinių dešiniųjų Italijos premjerė antradienio vakarą surengs susitikimą akis į akį su Prancūzijos prezidentu, jį Italijos laikraštis „Corriere della Sera“ vadina „lemsiančiu posūkį“. „Meloni susitaikys su Macronu“, – skelbia ir dienraštis „Il Messaggero“, apibūdinęs susitikimą kaip „atšilimą“.

Vizitą pasiūlė būtent E. Macronas, teigia jo komanda, „nes jo vaidmuo yra suburti europiečius,  jis nori dirbti ir su ja“. Susitikimas vyks vos po kelių savaičių, kai įtempti abiejų vadovų santykiai išryškėjo per Europos lyderių susitikimą Albanijoje gegužės 16 dieną. G. Meloni buvo Tiranoje, bet nedalyvavo E. Macrono ir Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Lenkijos vadovų susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, po kurio jie visi telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Vėliau G. Meloni sakė prie jų neprisidėjusi, nes nepritaria minčiai siųsti Italijos karius į Ukrainą palaikyti būsimos taikos, užbaigsiančios Rusijos karą Ukrainoje. E. Macronas vėliau pareiškė, kad įvyko „nesusipratimas“. „Diskusija vyko dėl ugnies nutraukimo“, – sakė jis ir pridūrė, kad per pokalbį su D. Trumpu apie karių siuntimą nebuvo užsiminta.

Vakarų vienybė

Kitą dieną Romoje surengtoje bendroje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu spaudos konferencijoje G. Meloni paragino kolegas Europoje „atsisakyti savanaudiškumo“ ir susitelkti į „Vakarų vienybę“.

Įtampa tarp Paryžiaus ir Romos tvyro nuo 2022 m. spalio mėnesio, kai G. Meloni pradėjo vadovauti, įskaitant kivirčą dėl migracijos pačioje pradžioje ir dar vieną pernai per G7 viršūnių susitikimą Italijoje dėl teisės į abortą. Vis dėlto abi šalys, vienos ekonomika pagal didumą yra antra, kitos – trečia Europos Sąjungoje, susiduria su panašiais karo Ukrainoje keliamais iššūkiais ir D. Trumpo tarifais blokui.

Pasak apžvalgininkų, ir E. Macronas, ir G. Meloni pasižymi skirtinga stiprybe, galinčia būti naudinga vienas kitam, todėl susitaikyti verta.

Diplomatinėje erdvėje Italija nėra tokia įtakinga kaip Prancūzija, turinti branduolinius ginklus ir nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Tačiau G. Meloni turi didelį pranašumą dėl privilegijuotų santykių su D. Trumpu ir JAV viceprezidentu J. D. Vance'u – abu vadino ją „drauge“, nes ji laikosi tų pačių konservatyvių vertybių ir yra nusistačiusi prieš imigrantus.

Gegužės 18 d. G. Meloni Romoje surengė J. D. Vance'o ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą – pirmąsias tokio aukšto lygio derybas nuo tada, kai D. Trumpas pradėjo įvedinėti muitus. Pradėdamas susitikimą, įvykusį po naujojo popiežiaus Leono XIV inauguracijos mišių Vatikane, J. D. Vance'as gyrė G. Meloni vaidmenį „tiesiant tiltą tarp Europos ir Jungtinių Valstijų“.

Tai neprasprūdo pro E. Macrono akis, savo šalyje nepopuliaraus ir susiduriančio su priešišku parlamentu, diplomatija jam liko vienintelė sritis, kurioje jis dar gali daryti įtaką iki savo kadencijos pabaigos 2027 metais.

G. Meloni populiarumas net po pustrečių metų valdžioje siekia daugiau nei 45 proc. ir ji taip pat suinteresuota susitaikyti su E. Macronu, nes jų žodiniai susikirtimai kenkia jos taip sunkiai siektam tarptautiniam statusui.