Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pastarojo meto abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo NATO Švedija ir kitos Europos valstybės ėmėsi planuoti išlaidų gynybai didinimą. Šiaurės šalyje yra 64 tūkst. gynybinių bunkerių – daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje, jose iš viso telpa maždaug septyni milijonai žmonių.

Nuo 2024 m. kovo mėnesio, kai Švedija įstojo į NATO, jos Civilinių nenumatytų atvejų agentūra (MSB) ėmėsi slėptuvių patikros, kai kurios iš jų yra pakankamai didelės priglausti tūkstančius žmonių.

Pasak MSB, civilinės gynybos slėptuvės gali apsaugoti nuo smūgio bangų ir bombų skeveldrų, branduolinių ginklų sprogimo ir karščio bangų, radioaktyviųjų nuosėdų, cheminių ginklų dujų ir biologinių ginklų. Vyriausybė taip pat investuoja į pagalbos tarnybų gebėjimo veikti konfliktų metu gerinimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir vaistų atsargų papildymą.

MSB pirmadienį pranešė, kad pradėjo didžiulį branduolinių slėptuvių modernizavimo projektą ir tikisi jį užbaigti per „dvejus ar trejus metus“. Darbai jau pradėti 25 iš 80 ypač didelių slėptuvių.

2025 m. agentūra planuoja pakeisti filtrus, padedančius apsaugoti slėptuvėse esančius žmones nuo cheminių ir radiologinių ginklų.

Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sausį pareiškė, kad Švedija „nekariauja, bet nėra ir taikos“. Jis paminėjo hibridinius išpuolius, įtariamą sabotažą Baltijos jūroje ir per trečiuosius asmenis jos teritorijoje vykstantį konfliktą. Praėjusią savaitę jis paskelbė apie planus per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidas padidinti 30 mlrd. dolerių.

Pasibaigus Šaltajam karui Stokholmas sumažino karines išlaidas, bet vėl pradėjo jas didinti, kai Rusija 2014 m. neteisėtai aneksavo Krymą. 2015 m. valdžia vėl suaktyvino Švedijos „visuotinės gynybos“ strategiją, derinančią tiek karinę, tiek civilinę gynybą, ir dar labiau ją sustiprino po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.

Be kita ko, vyriausybė sukūrė civilinės gynybos ministro pareigas. Šis ministras dirba išvien su gynybos ministru, kad būtų galima mobilizuoti ne tik kariškius, bet ir civilius.

Pirmadienį Švedijos kaimynė Danija paskelbė pirksianti neskelbiamą skaičių prancūzų firmos MBDA oro gynybos raketų „Mistral“ bei 130 Suomijos įmonės „Patria“ šarvuočių už 275 mln. dolerių.