„Kadangi nematome aiškaus pagerėjimo civiliams Gazos Ruože, turime dar labiau pakelti toną. Todėl dabar taip pat sieksime, kad ES sankcijos būtų taikomos atskiriems Izraelio ministrams“, – sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Pasak jos, dėl pareigūnų, kuriems bus taikomos sankcijos, bus diskutuojama ES.

M. Malmer Stenergard sakė, kad sankcijos turėtų būti taikomos „ministrams, kurie skatina neteisėtą nausėdijų politiką ir aktyviai priešinasi būsimam dviejų valstybių sprendimui“.

Tačiau ji tvirtino, kad Švedija yra Izraelio draugė.

Jos komentarai nuskambėjo antradienį Briuselyje susitikus su ES kolegomis.

Savaitgalį Izraelio kariuomenė suintensyvino puolimą, žadėdama nugalėti Gazos Ruožą valdančią „Hamas“ grupuotę.

Karas Gazos Ruože vyksta nuo 2023 metų spalio, kai „Hamas“ užpuolikai surengė didelę ataką Pietų Izraelyje.

Pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei du mėnesius į Gazos Ruožą plūstelėjo pagalba. Izraelis paskelbė į palestiniečių teritoriją įleisiantis ribotą pagalbą, sulaukęs pasmerkimo dėl savo vykdomos blokados, dėl kurios ten labai trūksta maisto ir vaistų.

Antradienį Jungtinių Tautų (JT) atstovas spaudai sakė, kad gautas leidimas į Gazos Ruožą išsiųsti dar apie 100 sunkvežimių su pagalba.

„Per visus mūsų kontaktus su Izraelio vyriausybe mes jau seniai reikalaujame padidinti humanitarinės pagalbos prieinamumą ir labai kritiškai vertiname tai, kad jie to neužtikrino“, – sakė M. Malmer Stenergard.

Ji taip pat sakė, kad Švedija yra susirūpinusi dėl to, „kaip Izraelio vyriausybė toliau eskaluoja padėtį tiek pareiškimais, tiek veiksmais“.

Protestuodama prieš Izraelio veiksmus Gazos Ruože, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį sustabdė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Izraeliu ir įvedė naujas sankcijas Vakarų Kranto naujakuriams.

Užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy taip pat paskelbė, kad jo ministerija iškvies Izraelio ambasadorių dėl jo šalies karinių operacijų okupuotoje palestiniečių teritorijoje, pradėtų po 2023 metų spalį įvykdyto „Hamas“ kovotojų išpuolio.

Izraelis savo ruožtu pareiškė, kad išorinis spaudimas nepakeis jo kurso.

„Jei dėl antiizraelietiškos manijos ir vidaus politinių sumetimų Britanijos vyriausybė nori pakenkti Britanijos ekonomikai – tai yra jos prerogatyva“, – pareiškime teigė Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Orenas Marmorsteinas.

„Išorinis spaudimas neatitrauks Izraelio nuo kelio, kuriuo jis eina gindamas savo egzistenciją ir saugumą nuo priešų, siekiančių jį sunaikinti“, – nurodė jis.

Izraelio saugumo kabinetas šį mėnesį patvirtino planą išplėsti karinį puolimą, kuris, pasak vieno pareigūno, apimtų Gazos Ruožo „užkariavimą“ ir gyventojų perkėlimą.

Pirmadienį ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis „perims visos Gazos Ruožo teritorijos kontrolę“.

Karas kilo po „Hamas“ 2023 metų spalio 7-ąją surengto išpuolio Izraelio pietuose, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo 1 218 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ spalio 7-ąją taip pat pagrobė 251 įkaitą, iš kurių 57, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34 Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomus įkaitus.

„Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė, kad per Izraelio atsakomąją karinę kampaniją Gazos Ruože žuvo mažiausiai 53 573 palestiniečiai, įskaitant 3 427 žmones, žuvusius nuo kovo 18-osios, kai Izraelis atnaujino smūgius.