Šalis investuos maždaug 2 mlrd. kronų (181,2 mln eurų) į trumpojo nuotolio „IRIS-T“ žemė-oras raketų įsigijimą ir 1,5 mlrd. kronų (135,9 mln. eurų) į transporto priemones, naudojamas joms dislokuoti, atskirame pranešime teigė Švedijos ginkluotosios pajėgos.

„Tai reikšmingas mūsų oro gynybos sustiprinimas“, – žurnalistams spaudos konferencijoje oro gynybos pulke Halmstade, pietų Švedijoje, sakė gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas).

Įranga bus naudojama „naikintuvams, sparnuotosioms raketoms ir įvairių tipų dronams numušti“, pridūrė jis.

Gynybos grupė „Saab“ patvirtino gavusi Švedijos gynybos medžiagų administracijos (FMV) užsakymą dėl jutiklių ir valdymo bei kontrolės sistemų antžeminei oro gynybos sistemai, kurio vertė – 2,1 mlrd. kronų.

Grupės teigimu, pristatymai vyks 2027–2028 metais.

„Pavyzdžiui, radaras gali aptikti ne didesnius nei pieno pakuotė dronus iš daugiau nei keturių kilometrų atstumo“, – sakė P. Jonsonas.

Rusijai 2022 metais įsiveržus į Ukrainą ir pačiai Švedijai pernai prisijungus prie NATO, Stokholmas paspartino karinių išlaidų didinimą.

Po Šaltojo karo Švedija smarkiai sumažino savo gynybos išlaidas, sutelkdama karines pastangas į tarptautines taikos palaikymo misijas.

Po Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos Švedija pakeitė savo kursą ir pradėjo didinti karines išlaidas.

Švedija planuoja per ateinantį dešimtmetį gynybos išlaidoms skirti 300 mlrd. kronų (27,2 mlrd. eurų).