Ypatingas pavojus aplinkai

Danijos aplinkos ministras Magnusas Heunicke teigė, kad šie laivai kelia pavojų aplinkai.

„Štai kodėl dabar griežtiname kontrolę, taikydami pagrindines aplinkos apsaugos taisykles, kad galėtume imtis veiksmingesnių ir nuoseklesnių priemonių prieš tanklaivius ir Rusijos šešėlinį laivyną“, – pabrėžė ministras.

Danijos jūrų administracija bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama sustiprinti aplinkos apsaugos patikrinimus ir užtikrinti tarptautinių standartų laikymąsi.

Danijos pramonės ir prekybos ministras Mortenas Bodskovas pabrėžė, kad ši iniciatyva yra dalis platesnių pastangų sustabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinę mašiną.

„Remiantis patikrinimais, žinome, kad daugelis šių laivų yra seni ir nusidėvėję. Todėl mūsų valdžios institucijos stiprina kontrolę, siekdamos apsaugoti Daniją ir Danijos teritorinius vandenis“, – pabrėžė M. Bodskovas.

Nuosavybės teisės – neaiškios

Manoma, kad šešėlinis laivynas, kurį visame pasaulyje sudaro iki tūkstančio laivų, kurie dažnai keičia vėliavas ir kurių nuosavybės teisės yra neaiškios, leido Kremliui, nepaisant sankcijų, toliau eksportuoti savo žalią naftą ir gauti pajamų.

Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro ataskaitoje nurodoma, kad Šiaurės ir Baltijos jūrose plaukioja apie dvidešimt tanklaivių be vėliavos.

Stokholmo aplinkos instituto vyresnysis projektų vadovas Valduras Lahtvee prognozuoja, kad per ateinančius dešimt metų regione gali įvykti nuo trijų iki penkių su tarša susijusių avarijų.

Remdamasis Tarptautine tanklaivių savininkų taršos federacija, jis teigė, kad tiesioginė žala gali siekti 30 tūkst. JAV dolerių už toną į vandenį išsiliejusio naftos produkto.

Siekis apsaugoti Baltiją

V. Lahtvee pabrėžė, kad kas mėnesį Baltijos jūra plaukia apie 200 tanklaivių, estų žvalgybos centro duomenimis, kas dešimtas iš jų priklauso šešėliniam laivynui.

Pakrančių valstybės turi šiokių tokių galimybių kontroliuoti jų teritoriją kertančius laivus, pavyzdžiui, Estija praėjusią vasarą Suomijos įlankoje sustabdė įtartiną laivą ir pareikalavo pateikti draudimo dokumentus.

Šiemet liepos mėnesį Vokietija pabrėžė, kad reikia didinti budrumą Baltijos jūroje dėl šešėlinio laivyno.

Federalinis transporto ministras Patrickas Schniederis tvirtino, kad draudimo statuso patikrinimas per transporto kontrolės centrus padeda jiems užpildyti dar vieną spragą esamoje situacijoje.

„Kuo išsamesnis vaizdas, tuo greičiau galime bendradarbiauti su mūsų partnerėmis Baltijos jūros regione, kad imtumėmės tinkamų priemonių, galbūt net įtraukdami tanklaivius į sankcionuotų laivų sąrašą“, – teigė P. Schniederis.

Federalinis užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pridūrė, kad tikslas yra padidinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui ir apsaugoti Baltijos jūros aplinką.