Po Vladimiro Putino pareiškimo apie dalinę mobilizaciją – eilės prie Sakartvelo pasienio lig horizonto. Daugybė rusų skuba užsisakyti lėktuvų bilietus. Skrydžiai greitai prisipildė, o bilietų kainos – kosmiškos, praneša LNK.

„Tai neplanuotas vizitas. Man septyniolika metų. Dar negavau laiško iš Karo prievolės centro, bet studijuoju nuotoliniu būdu, mano padėtis ginčytina, todėl išvažiavome“, – sakė Rusijos pilietis Nikolajus.

„Mano žmona – Ukrainos pilietė. Dalis mano šeimos dabar Kyjive, kita dalis – Rusijoje, todėl nenorėčiau dalyvauti šioje mobilizacijoje vien dėl moralinio aspekto“, – Valerijus.

Populiaria užuovėja tapo ir Serbija. Rusams nereikia net vizų. Bilietai Maskva–Belgradas artimiausioms kelioms dienoms iššluoti. Vien per pirmą parą nuo pareiškimo apie dalinę mobilizaciją, skaičiuojama, kad į Serbiją spėjo pabėgti apie 50 tūkst. rusų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kalbu su jumis ir bijau, nes mano vyriausybė gali tai pamatyti ir turėsiu problemų. Tačiau noriu pasakyti: Laisvė Ukrainai! Kas nors sustabdykite Putiną!“ – prašė sutikta moteris.

Yra kas tokių dilemų tikrai neturės – Rusijos grietinėlės atžalos. Tai įrodė opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygiai. Jie paskambino Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo sūnui Nikolajui. Jis grasino ir teigė, kad tai bus išspręsta kitame lygyje.

Lietuvos Rusijos mobilizacijos problema nejaudina, nes karas prasidėjo ne vakar.

„Karas jiems buvo OK prie televizoriaus ant sofos, bet nebe OK, kai tavo vyriausybė ir Šoigu pakvietė į kariuomenę ir pasiūlė kare sudalyvauti“, – stebėjosi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Lietuva sako griežtai – bėgančių nuo mobilizacijos neįsileis. Taip pat nusprendė ir Latvija su Estija.

„Susiduriame su moraline dilema: ar Baltijos šalys nori, kad šie asmenys pakliūtų į Rusijos kariuomenę ir žudytų ukrainiečius?“ – retoriškai klausė politologas Gintautas Mažeikis.

Susiduriame su moraline dilema: ar Baltijos šalys nori, kad šie asmenys pakliūtų į Rusijos kariuomenę ir žudytų ukrainiečius?

Opozicija akcentuoja ne moralinę dilemą, o nacionalinio saugumo problemą. Sako, kad būtų rizika įsileisti ir specialiai paruoštų asmenų.

„Penktąją koloną, kuri galėtų X dieną nukreipti ginklus mums į nugaras“, – dvejojo „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Teisininkas Dainius Žalimas sako, kad šalis turi teisę tokiems vizų neišduoti, bet jeigu nuo mobilizacijos bėgantis rusas čia vis tiek patektų, pagal Tarptautinė teisę jo deportuoti jau nebūtų galima.

Rusai bėga ir į Suomiją.

„Manau, tai blogas mūsų valdžios sprendimas. Aš jam nepritariu. Buvau morališkai pasiruošęs, norėjau išvykti jau prieš pusmetį. Tačiau vis atidėdavau, o dabar pavyko“, – teigė Andrejus iš Sankt Peterburgo.

Suomija atsisakė prisijungti prie Baltijos šalių ir Lenkijos, rusams sienos neuždarė. Tačiau užvakar Suomija paskelbė, kad jų vyriausybė irgi rengia tokį sprendimą. Anksčiau suomiai sakė, kad reikia atsiklausti Europos Komisijos, ar galima.

Lietuvos pasienyje stabilu. Nuo pirmadienio Lietuva apgręžė 60 (iki rugsėjo 21 d.) be numatyto pagrindo atvykusių rusų. Legaliai sieną šiuo metu per parą kerta apie 1 tūkst. Rusijos piliečių, bet anksčiau būdavo ir 4 tūkst.

„Matome, kad srautas sumažėjęs, tai siejame su mūsų sprendimu“, – komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Krašto apsaugos ministras sako, jeigu oficialiai skelbiama, kad bus pašaukta apie 300 tūkst., iš tiesų šis skaičius bus kur kas didesnis. Šauks tol, kol vyks karas.