„Jis man sakė, kad jam reikia daugiau ginklų, bet jis tai sako jau trejus metus. Jam reikia daugiau ginklų, pamatysime, kas bus. Noriu pamatyti, kas nutiks Rusijos atžvilgiu, nes Rusija mane nustebino ir labai nuvylė tai, kad jie bombardavo net po derybų“, – kalbėjo D. Trumpas.

JAV prezidentas, paklaustas, ar V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti Krymo, atsakė: „Manau, kad taip. Žiūrėkite, Krymo istorijai 12 metų. Tai prezidentas Obama jį atidavė be šūvio. Taigi nekalbėkite su manimi apie Krymą, kalbėkite su Obama ir Bidenu.“

D. Trumpas paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasirašyti taikos susitarimą.

„Noriu, kad jis nustotų šaudyti, susėstų ir pasirašytų susitarimą. Manau, kad mes turime susitarimą, ir noriu, kad jie jį pasirašytų“, – šnekėjo D. Trumpas.

Scanpix nuotr.

Oficiali Ukrainos pozicija nesikeičia: Krymas yra neatsiejama valstybės teritorijos dalis, o V. Zelenskis ne kartą pažymėjo, kad ši žemė priklauso Ukrainos žmonėms. 2022-ųjų vasarį plataus masto invaziją Ukrainoje pradėjusi Rusija, be Krymo, reiškia pretenzijas į dar keturis Ukrainos regionus. Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Krymas priklauso Rusijai ir apie tai net nediskutuos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, į teiginį, kad prezidentas Trumpas pareiškė, jog Krymo klausimas dabar net nėra svarstomas, atsakė: „Taip, nes tai jau uždarytas klausimas.“

S. Lavrovas, į klausimą, ar nori pasakyti, kad Rusija okupavo ir kontroliuoja Krymą ir nesiderės dėl jo ateities, atsakė: „Rusija neveda derybų dėl savo teritorijos.“

Amerikos nacionalinio saugumo patarėjas tvirtina, kad siekdamas pasodinti Rusiją prie derybų stalo, D. Trumpas gali panaudoti daugiau spaudimo priemonių.

„Trumpas kalbėjo apie galimus veiksmus bankų sektoriuje, galimus veiksmus naftos ir dujų sektoriuje. Tačiau jis pasiryžęs panaudoti ir meduolį, ir botagą, kad abi pusės sėstų prie derybų stalo“, – kalbėjo Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Michael Waltz.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius tvirtino, kad ši savaitė bus kritinė.

„Ši savaitė bus labai svarbi, per ją turėsime apsispręsti, ar norime toliau dalyvauti šioje veikloje, ar atėjo laikas sutelkti dėmesį į kitus klausimus, kurie kai kuriais atvejais yra tokie pat svarbūs, o gal net svarbesni. Tačiau mes norime, kad tai įvyktų. Yra priežasčių būti optimistiškai nusiteikusiems, bet, žinoma, yra ir priežasčių būti realistais. Esame arti, bet nepakankamai arti“, – šnekėjo JAV gynybos sekretorius Marco Rubio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ukraina ragina dar labiau spausti Rusiją.

„Prieš 47 dienas sutikome su amerikiečių pasiūlymu besąlygiškai nutraukti ugnį, o vėliau pateikėme savo pasiūlymus rusams nutraukti smūgius į civilius objektus. Tačiau Maskva atsako „shahedais“, raketomis, artilerija ir naujais puolimais. Reikia tinkamo pasaulio atsako – atsako naujomis sankcijomis ir dar didesniu spaudimu. Žinoma, būtent Amerika gali imtis apčiuopiamiausių žingsnių – apčiuopiamų Rusijai“, – nurodė Ukrainos prezidentas.

Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija laukia signalo iš Ukrainos, jog būtų galima pratęsti tiesiogines derybas be išankstinių sąlygų. V. Putinas siūlo laikinas paliaubas gegužės 8–10 dienomis, kai Maskvoje vyks Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos iškilmės.

Beje, Šiaurės Korėja pirmą kartą patvirtino nusiuntusi savo karių į Rusijos Kursko sritį: valstybinė naujienų agentūra paskelbė, kad Pchenjano kariai padėjo Maskvai atkovoti ukrainiečių užimtas teritorijas. Skaičiuojama, kad kare Ukrainoje jau žuvo arba buvo sužeisti apie 4 tūkst. šiaurės korėjiečių.