JAV vadovas anksčiau skelbė, kad Iranas ir Izraelis sutiko sudaryti paliaubas palaipsniui 24 valandų laikotarpyje, pradedant maždaug nuo antradienio 7 val. Lietuvos laiku. Jo teigimu, pirmiausia Iranas vienašališkai sustabdys visas operacijas.

Jis sakė, kad Izraelis paseks jo pavyzdžiu praėjus 12 valandų.

„Paliaubos jau galioja. Prašome jų nepažeidinėti!“ – rašė jis didžiosiomis raidėmis savo socialinėje platformoje „Truth Social“.

Per konfliktą žuvo šimtai žmonių Irane ir dvi dešimtys Izraelyje.

Likus tik kelioms valandoms iki naujausio D. Trumpo pareiškimo Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) tvirtino, kad „kol kas nėra jokio „susitarimo“ dėl paliaubų ar karinių operacijų nutraukimo“.

„Tačiau su sąlyga, kad Izraelio režimas ne vėliau kaip 4 val. ryto Teherano (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku nutrauks savo neteisėtą agresiją prieš Irano žmones, mes neketiname tęsti savo atsako vėliau“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose.

Izraelis vėliau antradienį ryte paskelbė sutikęs su D. Trumpo pasiūlymu dėl dvišalių paliaubų su Iranu.

Prieš D. Trumpo naujausią pranešimą Beer Ševoje, Izraelio pietuose, per Irano ataką antradienį žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar du žmonės patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus, o 20 žmonių gydomi dėl nedidelių sužalojimų ir sukelto nerimo, pranešė vietos gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“.

Remiantis Izraelio kariuomenės paskelbtais pareiškimais, maždaug dvi valandas nuo aušros visoje Izraelio teritorijoje skambėjo sirenos, Iranui paleidus šešias raketų bangas.

Apie 8 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku kariuomenė pranešė, kad gyventojai gali palikti teritorijas, esančias netoli slėptuvių.

Irano žiniasklaida antradienį pranešė, kad prieš JAV prezidentui paskelbiant apie Izraelio ir Irano paliaubų pradžią, per naktinį Izraelio smūgį šalies šiaurėje žuvo devyni žmonės.

„Per sprogimus visiškai sugriauti keturi gyvenamieji pastatai ir apgadinti keli kaimyniniai namai“, – teigė naujienų agentūra „Fars“, cituodama šiaurinės Gilano provincijos pareigūną Ali Bagheri (Ali Bagerį).

Smūgiai prieš JAV bazę

JAV prezidentas apie paliaubas netikėtai paskelbė praėjus kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į didžiausią JAV karinį objektą Artimuosiuose Rytuose – al Udeido oro pajėgų bazę Katare, o D. Trumpas šį žingsnį pavadino „labai silpnu atsaku“ į JAV ataką prieš Irano branduolinius objektus.

Juos atakavo ir Izraelis, nuo birželio 13-osios vykdęs beprecedentį puolimą.

Ragindamas deeskaluoti padėtį, D. Trumpas sakė, kad Teheranas iš anksto pranešė apie šį išpuolį Katare.

Iranas teigė, kad jo išpuolis Katare nebuvo nukreiptas prieš Artimųjų Rytų kaimynę, tačiau vyriausybė Dohoje apkaltino Teheraną „įžūlia agresija“ ir pareiškė turinti teisę į proporcingą atsaką.

Kataras tvirtino, kad perėmė visas raketas, išskyrus vieną, nors lieka aišku, ar ta raketa padarė kokią nors žalą.

Irano nacionalinio saugumo taryba patvirtino, kad bazę Iranas atakavo „atsakydamas į agresyvius ir įžūlius JAV veiksmus prieš Irano branduolinius objektus ir įrenginius“.

Tačiau ji pridūrė, kad paleistų raketų skaičius „buvo toks pat, kaip ir bombų, kurias JAV panaudojo atakuodamos Irano branduolinius objektus“ sekmadienį – tai ženklas, kad Irano atsakas buvo tiesiogiai proporcingas, o ne eskaluojantis, ir kad Teheranas yra pasirengęs sumažinti įtampą.

„Tai buvo apskaičiuota ir suplanuota taip, kad nebūtų amerikiečių aukų, kad abi pusės galėtų atsitraukti“, – AFP sakė Ali Vaezas, vyresnysis patarėjas iš strateginių studijų centro „International Crisis Group“.

Šis puolimas prasidėjo po to, kai Jungtinės Valstijos prisijungė prie savo sąjungininko Izraelio karinės kampanijos prieš Iraną ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį atakavo požeminį urano sodrinimo centrą masyviomis bunkerius griaunančiomis bombomis bei smogė dviem kitiems branduoliniams objektams.

Didėjant tarptautinės bendruomenės susirūpinimui, kad Izraelio kampanija Irane gali išplisti į visą regioną, ypač dėl JAV smūgių, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad „chaoso spiralė turi baigtis“, o Kinija perspėjo dėl galimų ekonominių padarinių.