Paskutinėmis savaitėmis iš D. Trumpo skamba daug siūlymų dėl Ukrainos. Pavyzdžiui, jis siūlo atsisakyti Donbaso, kurio didelę dalį rusai užėmę jau dešimtmetį.
„Jie turėtų sustoti ten, kur yra – prie kovos linijų. Dėl viso kito dabar derėtis sunku“, – aiškino D. Trumpas.
„Financial Times“ skelbė, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį priimti rusų sąlygas, tačiau pats prezidentas tai neigia, bet kartoja – kitos išeities nėra.
„Tegu lieka taip, kaip yra dabar – 78 proc. teritorijos užimta Rusijos. Jie galės derėtis vėliau, bet dabar turi sustoti prie kovos linijos ir eiti namo“, – teigė jis.
Europos šalys laikosi priešingos pozicijos – Ukraina privalo atgauti žemes, o V. Putinas turi būti maksimaliai nubaustas, nes kitaip jis bus tik paskatintas kariauti.
„Matome prezidento Trumpo pastangas pasiekti taiką ir visos jos sveikintinos, bet mes nematome, kad Rusija tikrai norėtų taikos“, – komentavo ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ambasadorius Vygaudas Ušackas sako, kad europiečiai atrodo vis dar nesuprantantys, kaip veikia D. Trumpas. Jam dabar svarbiausia, kad Ukrainoje nustotų šaudymai, o jis esą tai pateiktų kaip savo nuopelną.
„Karas visuomet baigiasi ties kažkuria linija, o istorija liudija, kad ką praradai karo lauke – vėliau labai sunku išsiderėti“, – pabrėžė diplomatas.
„Rusija, ar bent jau Putino režimas, patiria tiesioginį spaudimą: politinį, karinį ir ekonominį. Per paskutines tūkstantį dienų Rusija pajėgė užimti tik 1 proc. Ukrainos teritorijos, o jos ekonomika sparčiai krenta žemyn. Ukrainos smūgiai mažina rusų galimybes aprūpinti karą – sunaikinta apie penktadalis rusų naftos perdirbimo pajėgumų, taigi laikas veikia prieš Rusiją“, – aiškino Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas.
Tuo tarpu D. Trumpas nusprendė vėl susitikti su V. Putinu – šįkart Vengrijoje. Tačiau V. Putinui išduotas arešto orderis dėl karo nusikaltimų ir daug Europos šalių norėtų jį matyti teisiamųjų suole, o ne derybose, kaip baigti karą, kurį pats pradėjo. Be to, rusų lėktuvams taikomos sankcijos, tad teks apskristi Europą pro Turkiją ir Viduržemio jūrą.
„Nėra malonu matyti asmenį, kuriam išduotas arešto orderis, atvykstantį į Europos šalį ir klausimas dar, ar iš to bus rezultatas? Rusija derasi tik tada, kai jau daromas spaudimas, todėl tikimės, kad prezidentas Trumpas tą padarys“, – kalbėjo K. Kallas.
Visa Europa stebi, ką, susitikę Europoje, apie karą nuspręs abu politikai, o pasiruošimas D. Trumpo ir V. Putino susitikimui pakeltas į aukščiausią lygį – deryboms ruošiasi nebe abiejų šalių pasiuntiniai, o užsienio reikalų ministrai.
„Tai dar sykį paliudija, kad Europa išlieka geopolitinėse paraštėse, o didįjį žaidimą žaidžia Trumpas, Putinas ir Kinijos prezidentas Xi“, – aiškino V. Ušackas.
Jei Vengrijoje rusai ir amerikiečiai ruošiasi rimtiems sutarimams – tai svarbu ir Lietuvai. V. Putino reikalavimai didesni nei tik Ukraina – kad Rytų Europoje būtų mažiau NATO karių ir mažiau NATO pratybų.
„Tai apims ir tai, kokie vėliau bus santykiai apskritai tarp NATO, Vakarų ir Rusijos. Bus poveikis ir mums dėl galimų karinių pajėgų dislokavimo, rotavimo, apribojimų“, – įspėjo V. Ušackas.
Maža to, rusai reikalauja panaikinti jiems taikomas sankcijas.
„Apie ką kalba ir Trumpas, ir Putinas – ekonominius santykius, sankcijų galimą atšaukimą, bet klausimas, kaip reaguos europiečiai“, – teigė diplomatas.
Šiandien Europos Sąjunga toliau derina papildomas sankcijas, o NATO žvalgyba ne kartą yra sakiusi, kad jei rusai stabdytų karą Ukrainoje ir būtų švelninamos sankcijos – tai būtų dviguba grėsmė Europai, o rusai ginkluotųsi dar greičiau, nors naujų ginklų atsargas sugeba kaupti ir dabar.
