A. TSIPRAS PRIPAŽINS KLYDĘS IR PASITRAUKS?

Būtų nenuostabu, jei Graikijos premjeras Alexis Tsipras pripažintų klydęs ir tiesiog užleistų valdžią technokratams, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Būtų nenuostabu, jei Graikijos premjeras Alexis Tsipras pripažintų klydęs ir tiesiog užleistų valdžią technokratams, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, priėmus Europos Sąjungos (ES) siūlomas sąlygas, Graikijos politikas kito kelio neturi.

„Nenustebčiau, jeigu A. Tsipras pripažintų, kad pralaimėjo derybas ir perduotų valdžią technokratams, kurie galėtų įgyvendinti siūlomas reformas. [...] Kitu atveju įsivaizduokime, kaip A. Tsipras atrodo prieš savo tautą: išrinktas, žadėdamas atšaukti taupymo priemones, neseniai referendumo būdu gavęs mandatą neįgyvendinti taupymo priemonių, o štai per tris dienas turi parengti įstatymus, kurie yra netgi griežtesni negu buvo tie, kurie buvo iki jo išrinkimo į vyriausybę“, – LRT Radijui sako N. Mačiulis.

Jam antrina ir Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Jo teigimu, visiškai akivaizdu, kad Graikija yra priklausoma nuo ES ir dėl to yra įsprausta į kampą. Be to, abu ekspertai tvirtina – dėl prarasto pasitikėjimo Graikija nebegali kelti savo sąlygų ir žadėti reformas įgyvendinti vėliau.

N. Mačiulis: tai – ultimatumas, o ne kompromisas

N. Mačiulis abejoja, ar naktį iš sekmadienio į pirmadienį priimtą sprendimą galima laikyti kompromisu. Ekonomistas tai vadina ultimatumu Graikijai, nes reikalaujama, kad šalis per tris dienas priimtų drastiškas reformas bei įvykdytų pažadus, kuriuos yra davusios ankstesnės vyriausybės, finansinę paramą gavusios dar nuo 2010 m.

N. Mačiulis vardija, kad iš Graikijos reikalaujama toliau įgyvendinti taupymo priemones, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių, didinti mokesčius, 50 mlrd. eurų vertės Graikijos turtą atiduoti valdyti nepriklausomai įmonei Liuksemburge, atsisakyti dalies suverenumo, priimant įstatymus.

„Tokie griežti reikalavimai, kuriuos įstatymais reikia patvirtinti per tris paras, visiškai prieštarauja tam, ką žadėjo A. Tsipras prieš rinkimus, ir Graikijos prieš savaitę buvusiame referendume išsakytai nuomonei prieš taupymo priemones. Žinoma, situacija dabar labai sudėtinga“, – pripažįsta N. Mačiulis.

Panašios nuomonės laikosi ir L. Kojala. Jo tvirtinimu, Graikija yra įstumta į kampą ir valstybės vyriausybei nepavyko pasiekti to, ką ji planavo. Pasak L. Kojalos, akivaizdu, kad Graikija – priklausoma nuo Europos Centrinio Banko (ECB) ir apskritai ES bei Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) dotacijų.

„Be jų šalis išgyventi paprasčiausiai negali. Turbūt tas faktas, kad šis susitikimas truko daugiau nei 10 valandų [...] vis dėlto rodo, jog artėja taškas, kai bus priimtas galutinis sprendimas. Kiekviena diena vis labiau didina nuostolius – juk bankai Graikijoje neveikia jau dvi savaites. Žmonės gali išsiimti po 60 eurų, bet turbūt ir to padaryti greitai nebegalės“, – atkreipia dėmesį L. Kojala.

Tarp alinančių profesijų – padavėjai, kirpėjai, radijo laidų vedėjai

N. Mačiulio teigimu, tokias griežtas reformas priimti taip greitai reikalaujama ir todėl, kad paprasčiausiai nebepasitikima Graikijos politikais. Anot jo, dabartinė Graikijos vyriausybė iššvaistė pusę metų deryboms, atšaukinėdama reformas ir nevykdydama ankstesnių vyriausybių įsipareigojimų.

„Būtent dėl šios priežasties, neturėdama jokio pasitikėjimo dabartine vyriausybe ir apskritai Graikijos politikais, ES verčia jau dabar įgyvendinti tas reformas. [...] Žinoma, tai reikėjo padaryti seniai. [...] Atsiminkime, kad Graikijoje (nepaisant to, kad penkerius metus bandoma gyventi pagal galimybes), vis dar yra be galo daug sričių, kur reikia įgyvendinti tas taupymo priemones“, – sako N. Mačiulis.

Jis primena, kad šioje šalyje vis dar taikoma itin daug perteklinių socialinių garantijų, mokamos didelės pensijos, dideli valstybės tarnautojų atlyginimai. „Pavyzdžiui, yra didelė grupė specialybių, kurios Graikijoje pripažįstamos alinančiomis, ir tie žmonės gali išeiti į pensiją anksčiau: vyrai, sulaukę 55 metų, moterys – 50 metų. Tai yra tokios specialybės, kaip padavėjai, kirpėjai, radijo laidų vedėjai. [...] Puikiai suprantame, kad tokia ekonomika negali funkcionuoti“, – aiškina LRT Radijo pašnekovas.

Su juo sutinka ir L. Kojala, kuris taip pat mano, kad Graikijos politikai prarado ES pasitikėjimą, tačiau prideda – visos Sąjungai priklausančios šalys daugiau ar mažiau suinteresuotos, jog Graikija liktų euro zonoje, nepaisant deklaruojamų kitokių pozicijų.

„A. Tsipro vyriausybė jau dirba kurį laiką. Nepaisant to, jie tik sugebėjo žengti kelis žingsnius atgal, bet ne į priekį, nors kalbėjo gana gražiai. Bus įdomu pamatyti, kaip tai ateityje darys įtaką pačiai euro zonai. [...] Manau, bus galima svarstyti arba bent jau darbotvarkėje nurodyti klausimus dėl euro zonos finansų ministro, kuris galėtų ir turėtų politinių galių kontroliuoti šalis, susiduriančias su problemomis“, – tvirtina L. Kojala.

Po 17 valandų derybų priimtas sprendimas

Anot N. Mačiulio, dabar viskas yra Graikijos politikų rankose, nes tik nuo jų priklauso, ar reikalaujami įstatymų pakeitimai ir reformos bus greitai parengtos parlamente ir priimtos. „Nenustebčiau, jeigu A. Tsipras pripažintų, kad pralaimėjo derybas ir perduotų valdžią technokratams, kurie galėtų įgyvendinti siūlomas reformas. [...] Kitu atveju įsivaizduokime, kaip A. Tsipras atrodo prieš savo tautą: išrinktas, žadėdamas atšaukti taupymo priemones, neseniai referendumo būdu gavęs mandatą neįgyvendinti taupymo priemonių, o štai per tris dienas turi parengti įstatymus, kurie yra netgi griežtesni negu buvo tie, kurie buvo iki jo išrinkimo į vyriausybę“, – sako N. Mačiulis.

L. Kojalos tvirtinimu, tokie pasikeitimai politikoje dažniausiai lemia pasitraukimą iš valdžios, todėl, priėmus ES reikalavimus, tokiu keliu turės pasukti ir A. Tsipras. „Akivaizdu, kad Graikija neturi alternatyvių pasirinkimų. Nepaisant labai karingos retorikos, ji priversta atsiraukti. Galėčiau tik paantrinti, kad tai turbūt reikš, jog A. Tsipras turės pripažinti pralaimėjimą, o politinis pralaimėjimas dažniausiai veda prie sprendimo pasitraukti“, – nurodo Rytų Europos studijų centro analitikas.

Graikija ir jos partneriai Europoje pirmadienį priėmė susitarimą dėl Atėnų finansinio gelbėjimo programos, turinčios padėti išlaikyti šią šalį euro zonoje, po 17 valandų trukusio derybų maratono, savo „Twitter“ pranešimuose nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir kiti ES lyderiai.