„Lenkija nenumato siųsti karių į Ukrainą, taip pat ir po karo... Mes esame atsakingi už logistiką. Lenkija yra pagrindinis pagalbos Ukrainai centras, o tai yra labai svarbu. Visi sutinka su tokia mūsų dalyvavimo forma“, – sakė D. Tuskas žurnalistams po susitikimo Paryžiuje.

Jis pridūrė, kad ketvirtadienio diskusijose, vykusiose „Norinčiųjų koalicijos“ viršūnių susitikime, daugiausia dėmesio skirta tam, kad saugumo garantijos Ukrainai taptų apčiuopiamos ir praktinės, ir pabrėžė „išskirtinį solidarumo, ryžto ir bendradarbiavimo lygį“ Europoje.

Antroje derybų dalyje vadovai surengė pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad aptartų būdus, kaip daryti spaudimą Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pradėti derybas.

„Niekas neslėpė nusivylimo dėl to, kad iki šiol nėra rezultatų“, – sakė D. Tuskas, tačiau pridūrė, kad pakartotiniai D. Trumpo pareiškimai rodo, jog jis nori sulaukti karo pabaigos.

Lenkijos premjeras taip pat sakė, kad dabar bus tikimasi, jog dalyvaujančios šalys pateiks „labai konkrečius“ įsipareigojimus, įskaitant karių skaičių ir karinę įrangą.

„Visi norėjo amerikiečiams parodyti, kad kai Europa ką nors įsipareigoja, ji ir vykdo“, – sakė D. Tuskas.

Jis pabrėžė, kad „niekas Europoje neturi nė menkiausių iliuzijų dėl Rusijos ar V. Putino ketinimų“, tačiau tvirtino, kad Europa kartu su JAV ir kitomis sąjungininkėmis turi vykdyti bendrą spaudimo strategiją ne tik Rusijai, bet ir Maskvą remiančioms šalims, pavyzdžiui, Kinijai.

Kaip buvo pranešta, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni patvirtino, kad Italija yra pasirengusi remti galimas paliaubas, imdamasi iniciatyvų, apimančių stebėseną ir mokymus už Ukrainos sienų.