Europoje koronaviruso pandemijos metu įvestas karantinas padėjo išsaugoti daugiau kaip tris milijonus gyvybių, rodo Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkų atliktas tyrimas, informuoja BBC.

Londono imperatoriškojo koledžo komandos teigimu, mirčių nuo koronaviruso infekcijos skaičius būtų buvęs labai didelis, jei šalys nebūtų įvedusios karantino. Tačiau tuo pačiu mokslininkai įspėjo, kad iki šiol koronavirusu užsikrėtė tik nedidelė dalis žmonių, ir mes vis dar „esame pandemijos pradžioje“.

Londono imperatoriškojo koledžo tyrimo metu buvo vertinamas karantino ir kitų ribojimų poveikis 11-oje Europos šalių – Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) iki gegužės pradžios.

Iki gegužės pradžios šiose šalyse koronaviruso infekcijos aukomis tapo maždaug 130 tūkst. žmonių. Tyrėjai, pasinaudodami tam tikrais modeliais, apytiksliai apskaičiavo, kad iki gegužės 4 dienos šiose šalyse būtų mirę 3,2 mln. žmonių, jei jos nebūtų įvedusios karantino ir kitų apribojimų.

Moksliniame žurnale „Nature“ paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad karantinas padėjo išsaugoti 470 tūkst. gyvybių JK, 690 tūkst. gyvybių Prancūzijoje ir 630 tūkst. gyvybių Italijoje.

„Karantinas padėjo išvengti milijonų mirčių“, – teigė dr. Sethas Flaxmanas iš Londono imperatoriškojo koledžo.

Tyrėjai, be kita ko, apskaičiavo, kad be karantino iki šios dienos koronaviruso protrūkis jau būtų beveik pasibaigęs, nes koronavirusu būtų užsikrėtę labai daug žmonių. Kaip teigiama, JK koronavirusu būtų užsikrėtę daugiau kaip septyni iš 10-ies žmonių, būtų susiformavęs bandos imunitetas ir virusas daugiau nebeplistų.