Prancūzijos tarptautinių santykių institutas (IFRI) – pirmaujanti ekspertų grupė – atkreipė dėmesį į Europos silpnąsias vietas didelio intensyvumo konflikto su Rusija atveju, kurį autoriai vadina „ilgalaike grėsme“. Europa turi parodyti politinę valią ir „nuoseklią gynybos ekonomikos strategiją“, sakoma ataskaitoje pavadinimu „Europa ir Rusija: galios pusiausvyros apžvalga“.
„Turime (…) identifikuoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – naujienų agentūrai AFP sakė IFRI direktorius Thomas Gomartas, atkreipdamas dėmesį į „kritines karines spragas“.
„Europos valstybės turi reikiamą potencialą, t. y. ekonominius išteklius, karinius pajėgumus ir technologines žinias, kad iki 2030 m. galėtų pasipriešinti Rusijai, jei – ir tai, žinoma, yra svarbiausias žodis – jos parodys politinę valią“, – pridūrė jis.
Nuo to laiko, kai Vladimiras Putinas 2022 m. vasario mėnesį įsakė pradėti visapusišką invaziją į Ukrainą, ES šalys padidino karines išlaidas, siekdamos pažaboti grūmojančią Rusiją.
Nors Europa turi pranašumą prieš Rusiją aviacijos ir kosmoso srityje bei jūroje, jos sausumos pajėgos „kritiškai stokoja gylio ir amunicijos atsargų“, teigiama ataskaitoje, kurioje taip pat atkreipiamas dėmesys į Maskvos patirtį mobilizuojant karius vykstant karui prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau beveik ketverius metus.
„Yra pagrindo abejoti politiniu, strateginiu ir operatyviniu kai kurių Europos karių prieinamumu konfrontacijos scenarijuje, atsižvelgiant į politinį susiskaldymą ir rimtas parengties problemas“, – sakoma ataskaitoje.
„2025 m. duomenimis, 20 iš 30 Europos NATO ar ES narių turi profesionalias sausumos pajėgas, kurias sudaro mažiau nei 15 tūkst. karių“, – pažymima tyrime, kuris buvo parengtas padedant Europos ekspertų grupių direktorių iniciatyviniam komitetui.
„Išskyrus kelias pafrontės šalis, kurios savo teritorijoje galėtų mobilizuoti rezervistus ir nacionalines gvardijas, kitos valstybės negalėtų surinkti daugiau nei porą batalionų, kuriuos būtų galima išsiųsti už jų sienų“, – priduriama tyrime.
Už didumą didelių darinių būtų atsakingos „galbūt šešios šalys“, tarp jų – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Ataskaitoje nurodoma, kad Europai taip pat sunku paversti padidėjusias karines išlaidas „apčiuopiamu pramonės šuoliu“, o kaip pavyzdys įvardijamas raketų sektorius.
Anot ataskaitos, iš Europos gynybos įmonių kasmet paprastai vidutiniškai užsakoma keli šimtai puolamųjų ginklų ir keli tūkstančiai oro ir priešraketinės gynybos perėmimo įrenginių.
„Tokie užsakymai piešia niūrų Europos raketų gamybos pajėgumų vaizdą“, – priduriama ataskaitoje.
„Tai žymiai mažiau, nei reikėtų karinei konfrontacijai su Rusija“, – nurodo ataskaitos autoriai.
