Tyrimas: pandemija padidino pasitikėjimą žiniasklaida | Diena.lt

TYRIMAS: PANDEMIJA PADIDINO PASITIKĖJIMĄ ŽINIASKLAIDA

Pandemija iš dalies padėjo atstatyti nusilpusį pasitikėjimą žiniasklaida ir dar labiau pastūmėjo žiniasklaidos įmones skaitmenizacijos link, rodo trečiadienį paskelbti „Reuters“ instituto atlikto tyrimo rezultatai.

10-ojo tyrimo apie skaitmenines naujienas rezultatai rodo, kad nuo krizės pradžios 6 proc., iki 44 proc. padidėjo pasitikėjimas žiniasklaidos priemonėmis. Šie skaičiai paremti tyrimų bendrovės „YouGov“ 46 pasaulio šalyse atliktų apklausų, kuriose dalyvavo daugiau kaip 92 tūkst. žmonių, rezultatais.

Didžiausias pasitikėjimo žiniasklaida lygis toliau fiksuojamas Suomijoje (65 proc.). Tuo metu JAV nusmuko į apklaustų šalių sąrašo apačią, kur pasitikėjimas žiniasklaida sudaro tik 29 proc. Prancūzijoje šis skaičius siekia 30 proc., nepaisant padidėjimo septyniais procentiniais punktais.

„COVID-19 krizės metu susitelkus į faktais pagrįstas naujienas, galimai pradėjo atrodyti, kad naujienos tapo tiesmukesnės, o pastaroji tema išstūmė daugiau partinių, politinių naujienų“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Nicas Newmanas.

„Toks poveikis gali būti laikinas, tačiau beveik visose šalyse stebime, kad auditorijos palankiau vertina tikslius ir patikimus naujienų šaltinius“, – pridūrė jis.

Oksfordo universitete įsikūręs „Reuters“ institutas nurodė nustatęs, kad padidėjo susidomėjimas pagrindinėmis naujienomis šalyse, kurios turi „stiprią ir nepriklausomą visuomeninę žiniasklaidą“.

Tačiau institutas pažymėjo, kad vis mažiau populiarėjo spausdinta žiniasklaida, tai dar labiau pablogino pandemijos poveikis pardavimams ir iš reklamos gaunamoms pajamoms. Tai savo ruožtu paskatino perėjimą prie skaitmeninių prenumeratų, ypač šalyse, kur spausdintos žiniasklaidos pardavimai išliko gana aukšti, kaip Vokietija, Austrija ir Šveicarija.

Tuo metu pasitikėjimas socialiniuose tinkluose skelbiamomis naujienomis išliko labai žemas – 24 proc.

Tyrime taip pat nurodoma, kad palaipsniui didėjo nerimas dėl dezinformacijos, nors šis rodiklis smarkiai skyrėsi įvairiose šalyse – nuo 82 proc. Brazilijoje iki 37 proc. Vokietijoje.

Negana to, nustatyta, kad jaunesnės kartos turi ganėtinai silpną ryšį su tradicine žiniasklaida, ir labiau tikėtina, kad jos susipažins su naujienomis socialiniuose tinkluose. Tyrimas parodė, kad pandemijos ir protestų dėl rasizmo akivaizdoje vis populiaresniu naujienų šaltiniu tapo vaizdo įrašų dalijimosi programėlė „TikTok“.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Robertas

Pasitikejimas "ziniasklaida" dar niekada nebuvo nukrites taip zemai kaip dabar. Pasakysiu daugiau, ziniasklaidos nebeliko, liko tik masinio dezinformavimo priemones :)

koks

dar ? kai vien tik arogantiska politpurviasklaida kuria skaito tik nukvake /runkeliai/ ir tie jau apsiprato ir nekreipia d emesio i savygiras sklindancias visais kanalais is gausybes rago kuris neatlaikes meldaznumo greit subires?;;;

Apklausa

Ar pasitikite Lietuvos žiniasklaida? Nykštys į viršų - TAIP. Nykštys žemyn - NE.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS